Didelės palūkanų normos signalizavo apie šalies ekonomikos ligas. Galbūt sumenkus palūkanoms artimiausiu metu jau galima tikėtis naujo vartojimo bumo?

Pamoką išmoko

Nors VILIBOR žemiausios istorijoje, prie komercinių bankų nesirikiuoja eilės klientų, norinčių pasiskolinti pinigų. Šiuo metu bankų siūlomų paskolų sąlygos nė iš tolo neprilygsta buvusioms prieš porą metų.

"Paskolų palūkanos žemos, tai dar nereiškia, kad už tiek ir galima pasiskolinti, – pripažįsta "DnB Nord" banko ekspertė Jekaterina Rojaka. – Bankai tebetaiko palyginti dideles maržas, tad bendra palūkanų norma, norintiems investuoti, susidaro ne tokia ir maža."

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prognozuoja, kad pasaulinės krizės pamokyti didieji Lietuvos bankai nepuls beatodairiškai ir bet kokia kaina konkuruoti dėl klientų kaip prieš kelerius metus.

"Visi rinkos dalyviai pasimokė iš savo klaidų ir manau, kad net jei vėl kiltų koks nors panašus bumas, koks buvo anksčiau, vargu ar pagrindiniai bankininkystės rinkos dalyviai įsitrauktų į šitokią konkurenciją dėl rinkos dalies, kuri buvo 2005–2006 m. Pamokos išmoktos", – teigė G.Nausėda.

Anot jo, vien dėl šios priežasties bankų paskolų maržos neturėtų sumažėti iki rekordinių žemumų, pasiektų didžiosios konkurencijos laikais.

Stagnacijos požymis

Pasak J.Rojakos, indėlių ir paskolų palūkanų atotrūkis signalizuoja apie ūkio stabilumą – kuo atotrūkis didesnis, tuo rizika didesnė. "Šiuo metu rizika dar yra aukšta", – sakė pašnekovė.

Ekspertė nemano, kad artimiausiu metu sulauksime naujo vartojimo ir išlaidavimo šuolio, užfiksuoto iki krizės. Tam nėra prielaidų tiek įmonių sektoriuje, tiek tarp gyventojų. Įmonių investicijos esą nepakankamai skatinamos, o gyventojai dar nėra užtikrinti dėl ateities.

Žemos palūkanos liudija ne tik tai, kad ekonomika po truputį stabilizuojasi, tačiau ir tai, kad nėra pinigų poreikio. "Nėra pinigų paklausos, tai ir kaina nedidelė. Nėra ne tik litų, bet ir kitų valiutų paklausos. Taigi žemos palūkanos gali būti ir ekonomikos stagnacijos požymis", – įspėja J.Rojaka.

Jeigu toks scenarijus pasitvirtintų, bankams tektų atlaikyti dar vieną kritikos bangą, nes verslui pinigų reikia, taigi paklausa yra, bet sugriežtintos kreditavimo sąlygos uždarė kelią iki skolintų išteklių.

Noras taupyti nedingo

"Danske" banko ekspertė Violeta Klyvienė įsitikinusi, kad naujo vartojimo šuolio pradžia priklausys nuo vartotojų lūkesčių. "Kiti statistiniai duomenys, tokie kaip nedarbo, liudija, kad vartojimas taip greitai neatsigaus. Nedarbo rodikliai dar didėja, tai signalas, kad išlaidauti reiktų palūkėti", – kalbėjo ji.

V.Klyvienė pastebi, kad gyventojų polinkis taupyti sunkiais ekonomikai laikais padidėja ir tas noras atidėti, jei dar yra iš ko, kol kas niekur nedingo. "Žmonės dar nesijaučia saugūs dėl ateities, todėl atliekamus pinigus mieliau taupys, o ne skubės išleisti", – kalbėjo pašnekovė.

Šalies ekonomistai vieningi: palūkanos – tik vienas iš ekonomikos sveikimo požymių, kiti rodikliai greito ūkio atsigavimo nežada.

Atsarga gėdos nedaro

Ne paslaptis, kad amžinai mažos palūkanos nebus. Po bazinių palūkanų normų karpymo maratono centriniai bankai atidžiai stebės ekonomikos padėtį ir tik įsitikinę tvariu ekonomikos augimu, pradės naują palūkanų didinimo ciklą.

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas bazines euro palūkanų normas gali kilstelėti ne anksčiau nei po metų. "Ekonomikos atsigavimas euro zonoje nėra toks spartus, kokio tikėtasi, blankesnės ekonomikos augimo perspektyvos lemia, kad ir palūkanų didinti neskubama", – pastebi "Danske" banko ekspertė V.Klyvienė.

Kad rinkos jautriai reaguoja į naujienas apie galimą bazinių palūkanų didinimą, rodo JAV pavyzdys. Praėjusią savaitę rinkos susvyravo pasklidus gandams apie galimą palūkanų pakėlimą.

"Baisieji laikai jau praėjo ir centriniai bankai, siekdami išvengti naujų burbulų formavimosi, turės stabdyti palankią pinigų politiką, – mano V.Klyvienė. – Reikia pripažinti, kad prie praėjusio bumo prisidėjo užtrukęs lengvų pinigų laikotarpis, kuris davė rimtą impulsą formuotis didžiuliams burbulams."

Pinigų maišas dar užrištas

Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad bankų teikiamų paskolų mažėjimo tendencija šiais metais yra gerokai sulėtėjusi, tačiau bendras paskolų portfelis dar traukiasi.

"Paskolų mažėjimas (tempai – BNS past.) šiais metais gerokai sumažėjo. Pernai paskolų portfelis sumenko 10 mlrd. litų, o šiemet – tik keliais šimtais milijonų litų", – sakė Reinoldijus Šarkinas.

Jis pripažino, kad nukritus VILIBOR, kreditavimo sąlygos dabar yra neblogos.

"Bankai kredituoja. Žinoma, nuo praėjusių metų, aišku, reikalavimai sugriežtinti. Bankams vis dėlto verslas negrąžino daug kreditų, todėl paleisti ir dalyti negrąžinamų kreditų bankai turbūt negalės", – tvirtino Lietuvos banko vadovas.

Jis sakė tikintis, kad paskolų rinka pamažu atsigaus, nes bankai kredituoja tiek verslą, tiek privačius klientus.

Lietuvos komercinių bankų paskolos mažėjo per visus 2009-uosius – šių metų sausio 1 d. jų portfelis siekė 61,377 mlrd. litų, arba 10,1 mlrd. litų (14,1 proc.) mažiau nei prieš metus.

Vien per ketvirtą 2009 m. ketvirtį bankų paskolos smuko 5,1 proc.

Labiausiai per metus smuko paskolos finansų institucijoms (50 proc., iki 1,945 mlrd. litų) ir privačioms įmonėms (17,2 proc., iki 30,9 mlrd. litų).

Naujausioje makroekonomikos apžvalgoje SEB analitikai teigia, kad Lietuvos bankų lyderiai suformavo būtinus specialiuosius atidėjinius blogųjų paskolų bei kito turto portfeliui ir yra pasirengę prasidedančiam verslo augimo ir anksčiau patirtų nuostolių "atidirbimo" etapui.

SEB prognozėmis, šiemet indėlių ir akredityvų padidės 1 proc., iki 41,464 mlrd. litų metų pabaigoje, kitąmet – 5 proc., iki 43,537 mlrd. litų.

Vidutinė paskolų litais palūkanų norma šiemet bus 6,5 proc. (pagal ankstesnę prognozę 7,5 proc.), kitais metais sumažės iki 6 proc. Atitinkamai bankų klientams išduotų paskolų vertė šiemet nesikeis ir liks 61,377 mlrd. litų, kitais metais padidės 5 proc., iki 64,446 mlrd. litų.