Pereiti į pagrindinį turinį

Kai bures verslui nuperka kiti

2014-02-26 04:00
www.bkcentras.lt/ bures nuotr.

Filmui – per 30 tūkst. litų

Visuomenės finansavimu pasinaudojo ir rėmėjų susirado filmo "The Queen of England Stole my Parents" ("Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus" – angl.) komanda. Lietuvių filmo idėja, maždaug mėnesį kybojusi vienoje didžiausių kūrybinių projektų finansavimo platformų "Kickstarter", surinko per 12,2 tūkst. JAV dolerių (apie 30,5 tūkst. litų).

Visi filmo rėmėjai mainais už įnašą, atsižvelgiant į sumos dydį, galėjo gauti padėkos dovanų – ženkliuką, marškinėlius, filmo kopiją ar net išvysti filme savo nuotrauką. O išskirtiniam rėmėjui, lietuvišką kiną parėmusiam solidžiausia suma, filmo autoriai nusiuntė jo mėgstamos britų roko grupės "Queen" dainą "Bohemian Rhapsody", įrašytą filmo pabaigoje.

"Kai tarptautinė konkurencija didžiulė, o paprasti keliai jau išminti, mums teko pasukti galvą, kaip atkreipti dėmesį. Taigi, iš anksto sudėliojome pagrindinius etapus, ko imsimės kampanijos pradžioje, kokie darbai laukia jai įsibėgėjus. Nes vėliau laiko galvoti apie tolesnius žingsnius jau nelieka", – sakė filmo prodiuserė, aktorė Jurga Jutaitė.

Filmo autoriai jau turėjo scenarijų, žinojo, kas bus pagrindiniai komandos nariai, taigi, potencialiems rėmėjams pristatė ir vaizdo įrašą apie savo filmą, ir komandą, kuri jį sukurs.

"Kuo daugiau turi, ką parodyti, tuo geriau idėją priims potencialūs rėmėjai. Žmonės nori vizualios informacijos, jiems rūpi pamatyti veidus, kurie dirbs, išgirsti kalbančius autorius, išsiaiškinti, ar projektas yra patikimas. Mes nufilmavome pristatymą, kuriame režisierius papasakojo apie filmo idėją, prodiuseriai – apie gamybą", – sakė J.Jutaitė.

Parėmė ir arabas

Filmas "The Queen of England Stole my Parents", kurį ruošiamasi pristatyti "Kino pavasaryje", "Kickstarter" platformoje sulaukė 106 rėmėjų įnašų ir surinko maždaug ketvirtadalį juostai reikalingo biudžeto.

Dažniausiai prie lietuvių kuriamo filmo rėmėjai prisidėjo 15 JAV dolerių (38 litais), o labiausiai lietuvių idėja nupasakoti emigrantų vaikų gyvenimą susižavėjo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gyventojas – jis pirmąją paramos dieną paaukojo trečdalį reikalingos sumos, t. y. 4,5 tūkst. JAV dolerių (per 11 tūkst. litų).

"Kai paklausėme, kodėl pasirinko būtent mūsų projektą, jis atsakė, kad jį patraukė emigravusių tėvų vaikų tema. Euronašlaičiai žmogui iš JAE buvo protu sunkiai suvokiama naujiena, tad jis norėjo paremti diskusiją šia tema", – paaiškino filmo prodiuserė.

J.Jutaitė teigė, kad "Kickstarter" platformoje reikia pasiūlyti idėją, kurios nevaržo geografinės ar kultūrinių skirtumų ribos, ir kalbėti universaliomis temomis, spręsti socialines problemas. Tik tokios bendros visiems vertybės, anot jos, pasieks žmogų, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar išpažįstamos religijos.

"Kinui reikia nemažai lėšų, o jų gauti – sunku. Todėl mes buvome priversti išbandyti visus būdus, o visuomenės finansavimas yra viena iš alternatyvų. Be to, mums buvo smalsu patirti visą procesą, nes visuomenės finansavimas – sparčiai plintantis reiškinys. Kai projektas surenka kelis milijonus JAV dolerių, supranti, kokią jėgą turi pavieniai žmonės, susijungę į tokią platformą, – sakė ji. – Paprastai bandome kreiptis į privačius rėmėjus, tačiau privatusis sektorius kol kas dar žvelgia įtariai. Žinoma, tai laiko ir vardų, su kuriais bendradarbiauji, klausimas."

Lietuviai negaili 50 litų

Lietuvoje visuomenės finansavimo iniciatyva pradėjo antrą veiklos etapą, jame jau dalyvauja nauji paramos ieškantys projektai. Gruodžio pabaigoje kiek atsinaujinusios "Burės" per kelis mėnesius jau spėjo surinkti 6660 litų. Šį kartą socialinių projektų krepšelis, skelbiamas kelkbures.lt svetainėje, tik pilnės – platforma bus nuolat pildoma naujais projektais. Lėšų rinkimas antrame etape nebus vienkartinis, kaip anksčiau, kai sumanytojai siekė išbandyti visuomenės finansavimo modelį Lietuvoje.

Žurnalui "Žmogus.dėžė", suteikiančiam darbą bedarbiams, reikia lėšų spaudai, drabužių dizaino projektui "Šarka" – siuvimo mašinos, paramos fondas "Mamų unija" įsigytų spausdintuvą atvirukams gaminti, o Gelgaudiškio bendruomenė nori savo bričkai įtaisyti arklį – šios ir kitos idėjos šiuo metu kybo lietuviškoje visuomenės finansavimo platformoje "Burės".

"Burių" iniciatyvos steigėjos Jolantos Blažaitės teigimu, paprastai vienam projektui padeda 20–30 žmonių, kurie vidutiniškai investuoja 50–100 litų, o didžiausia parama siekė 1 tūkst. litų. Ji patikino, kad pareiškėjai gali prašyti bet kokios paramos sumos, nes jos dydis neribojamas. Tačiau pašnekovė patvirtino, kad didesnės apimties projektus verta skaidyti į kelis etapus. Tad "Burės" projektų autorius ragina apskaičiuoti mažiausią sumą, kurios jiems užtektų veiklai pradėti. Kitaip, jei prašomos sumos surinkti nepavyksta, pinigai grįžta investuotojams.

"Sumos turėtų būti minimalios, pakankamos projektui pradėti veiklą, o verslo plėtrai galėtų būti kuriami nauji projektai, – komentavo ji. – Paprastai visuomenė investuoja nedideles sumas, todėl solidesnę sumą surinkti užtrunka ilgiau. Jei nepavyksta surinkti visos sumos, esame įsipareigoję grąžinti lėšas investuotojams."

Pasitikrina savo idėjas

J.Blažaitė sakė, kad, net ir nesusirinkę reikiamų pinigų, "Burių" iniciatyvos dalyviai patvirtino, jog prisistatymas šioje platformoje jiems buvo naudingas, nes gavo progą pasitikrinti savo verslo idėją, o apie jų sumanymą sužinojo daugiau žmonių, kurie, jei ir neparėmė jų idėjos, tai vėliau tapo tiesioginiais klientais.

Antrą veiklos etapą pradėjusios "Burės" siekia surinkti lėšų socialiniam verslui, kurio prekėmis ar paslaugomis galėtų naudotis visuomenė ir kuris spręstų aktualias socialines problemas. Pirmame "Burių" iniciatyvos etape buvo įgyvendinti penki projektai, kuriems pagalbininkai iš viso skyrė 5150 litų. Nors bendra finansavimo suma ir nebuvo didelė, J.Blažaitė sakė, kad lėšos buvo reikšmingos verslams, negalėjusiems gauti paskolų iš kredito įstaigų.

Anot jos, dauguma projektų, kuriems padėjo "Burės", gyvuoja iki šiol. Pavyzdžiui, visuomeninės organizacijos "Avilys", Pilietinių iniciatyvų centras, sunkiu metu pasinaudojusios "Burių" lėšomis, sėkmingai veikia ir dabar. Privatus vaikų darželis "Mėnulio vaikai" padidino grupių skaičių, o sūrininkas Audrius išplėtė savo ūkį Varėnos rajone ir dabar sėkmingai pardavinėja sūrius Vilniuje.

"Kartais reikalingą daiktą, kuriam stengiamasi surinkti pinigų, tiesiog padovanoja. Būtent taip praėjusiame "Burių" finansavimo etape "Suzuki" muzikos mokyklos jaunosios mokytojos gavo pianiną", – apie alternatyvius būdus prisidėti prie "Burių" iniciatyvos kalbėjo J.Blažaitė.

Paramą lemia emocijos

"Verslios Lietuvos" vadovas Mantas Nocius sakė, kad visuomenės finansavimo galimybė yra gera alternatyva besikuriančiam verslui. Juk pradiniame etape negalima tikėtis nei bankų paskolų, nei verslo angelų fondų investicijų, todėl idėjos autoriai gali pasinaudoti tik artimųjų lėšomis ir savo santaupomis.

"Žinoma, lengva nebus. Lietuviai, kitaip nei JAV ar Vakarų Europos gyventojai, dar nėra linkę skirti kad ir nedidelių sumų, todėl juos įkalbėti sunkiau, – pabrėžė jis. – Kita vertus, tokios platformos paprastai taikosi į jaunus, išsilavinusius ir neblogai uždirbančius žmones, kurie ir Lietuvoje, ir svetur yra panašūs. Šis reiškinys kiek neįprastas kol kas gali pasirodyti kitų amžiaus grupių atstovams."

Tačiau jis pripažino, kad Lietuvoje bandymai pritraukti visuomenės ir bendraminčių lėšas kol kas tik mezgasi. M.Nociaus teigimu, reikia sukurti visuomenės finansavimo kultūrą ir užtikrinti investicijų saugumą, nes kai padaugės finansavimo ieškančių projektų ir atsiras gyventojų, kurie kad ir nedideliais įnašais parems idėjas, netruks atsirasti ir sukčių.

"Pavyzdžiui, jei gaučiau pasiūlymą paremti įdomų projektą, mielai sutikčiau prisidėti prie jo įgyvendinimo, tačiau pirmas klausimas, į kurį turėčiau sau atsakyti, ar tai rimta idėja, o jos autoriai patikimi? Reikia išsiaiškinti, ar tai nėra būdas pasiimti pinigus ir dingti, nes yra ir tokia tikimybė", – svarstė M.Nocius.

Jis patikino, kad toks finansavimo būdas prieinamas bet kokiam verslui. Tačiau galioja svarbiausia sąlyga – savo idėja sudominti visuomenę.

"Pavyzdžiui, verslo angelai gerai žino, į ką investuoja, kokią grąžą gaus. O čia sprendimas priimamas remiantis emocijomis, bet ne išskaičiavimais", – sakė jis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų