Vasaros viduryje nedidelio Pyplių kaimo (Kaišiadorių r.) gyventojai sukėlė triukšmą, kai sužinojo, kad čia veikiančioje įmonėje numatyta atidaryti užkrėstų medicininių atliekų perdirbimo cechą. Atsakymų į savo klausimus jie negavo iki šiol.
Susitikimai be rezultatų
Praėjusį savaitgalį Pyplių ir greta esančių Kasčiukiškių gyventojai pastarojo kaimo bibliotekoje susitiko su specifinę atliekų perdirbimo veiklą pradėti žadančiu verslininku iš Kauno Dariumi Šikarsku, Seimo nariu Mantu Adomėnu ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nare Rita Gliaudeliene.
"Su D.Šikarsku mes susitinkame jau ketvirtą kartą, bet vis liekame ten pat – konstruktyvių sprendimų nėra, jis negirdi, ką sakome. Mes esame uždavę daug klausimų, tačiau negauname atsakymų. Tai akivaizdus verslininko nepasirengimas dirbti. Neįsivaizduojame, kaip jis dirbs, jei jis dabar popieriuose pasiklydęs", – susitikimo rezultatus reziumavo viena jo iniciatorių, Pyplių kaimo gyventoja Regina Paknienė.
Pypliškiai pareikšti nuogąstavimų dėl numatomo įrengti pavojingų medicininių atliekų cecho plastikinių atliekų perdirbimo gamykloje "Plastic Chips", įsikūrusioje prie kaimo esančiose buvusiose fermose, liepos mėnesį rinkosi Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Tada vietos politikai į jų reikalavimus nesureagavo.
Kaimo žmones papiktino, kad Aplinkos apsaugos agentūros Kauno regiono Taršos ir prevencijos skyrius nustatė, jog įmonei "Plastic Chips" nereikės pateikti poveikio aplinkai vertinimo. Trukdžių medicininėms atliekoms perdirbti neįžvelgė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės vyriausiasis ekologijos specialistas Vidmantas Malinauskas.
Neseniai bendruomenės aktyvistai raštu kreipėsi į kai kuriuos politikus, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų vadovus, taip pat į Kauno visuomenės sveikatos centro specialistus ir patį bendrovės "Plastic chips" vadovą, prašydami atsakyti į aktualius klausimus.
"Daug kas verčia nuogąstauti. Vienas iš faktų yra tai, kad įmonių, kurioms atseit bus pristatoma perdirbta žaliava, arba nėra, arba jos jau bankrutavo, arba jos neturi leidimo dirbti Lietuvoje. Realiai nėra sutarčių, kur bus dedamos perdirbtos žaliavos", – sakė R.Paknienė.
Nuogąstavimų priežastys įvairios
Pasak Pyplių kaimo aktyvistų, bendrovė "Plastic chips" net teoriškai neužtikrina aplinkos ir visuomenės saugumo, nenumatydama dirvožemio, vandens apsaugos, epidemijų ar pandemijų prevencijos, o infekuotas atliekas tvarkyti planuojama vos už 3 km nuo geriamojo vandens vandenvietės ir už 60 m nuo gyvenamųjų namų.
Didelį bendruomenės nepasitenkinimą kelia tai, kad, jų manymu, poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, "Plastic chips" bendrovė siekia dešimt kartų susimažinti teisės aktuose nustatytą sanitarinę zoną (nuo 500 iki 50 m), taip bandydama išvengti savo vykdomos veiklos sąlygų derinimo su visuomene.
Susitikime Kasčiukiškių kaimo bibliotekoje dalyvavęs Seimo narys M.Adomėnas teigia, kad jam abejonių kelia ir įmonės siekis patalpų pritaikymą naujai veiklai klasifikuoti kaip remontą: "Kyla klausimas, ar pagrįstai be rekonstrukcijos iš sandėliavimo patalpų paprasto remonto būdu bus įrengta kenksmingų atliekų perdirbimo įmonė. Šiuo metu statinio paskirtis yra pramonė ir sandėliavimas. Kai dirbama su pavojingomis atliekomis, nesu tikras, kad tokiai veiklai pakanka minėtosios paskirties."
"Tokiu atveju, jeigu daroma statinių rekonstrukcija, jai būtinas bendruomenės pritarimas. O jo kol kas nėra, – situacijos subtilumą paaiškino parlamentaras. – Man pirmiausia nerimą kelia tai, kad neturime veikiančio analogo, kuriame apsilankę bendruomenės atstovai galėtų pamatyti, jog viskas veikia puikiai. Antras dalykas, kad yra atliktas tik poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, o kai bendruomenė sunerimusi dėl daugiau aspektų, reikėtų atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą, taip atsakant į daugelį klausimų."
Vietos politikai tyli
Pasak Seimo nario, kalbama ne apie kepyklą ir ne apie kirpyklą: "Sveiku protu suprantame, kad tai yra kitokio pobūdžio veikla, kurioje yra infekuota pavojinga pradinė medžiaga, kurią reikia labai kruopščiai saugoti, neaiškaus pavojingumo ir toksiškumo galutinis rezultatas, naudojami toksiški chemikalai. Kelia nerimą ir tai, kad planuojamos perdirbimo apimtys yra didesnės nei visos Lietuvos poreikis. Kyla klausimas, ar nėra orientuojamasi į importą."
Anot parlamentaro, bendruomenė nerimauja pagrįstai ir verslininkui derėtų keisti dialogo toną: "Žmonės suvokia, kad reikia investicijų, darbo vietų, bet ne tokių, kurios vėliau padarytų čia gyvenančių žmonių gyvenimą nepakeliamą."
"Mes už naujas technologijas, bet ir už tai, kad viskas būtų skaidru ir aišku. Jeigu norite plėtoti verslą, įsipareigokite nutiesti kelius, įrengti infrastruktūrą. Nereikia gintis, o aiškiai, gražiai žmonėms išdėstyti planą", – susitikime su bendruomene į D.Šikarską kreipėsi Kaišiadorių rajono tarybos narė R.Gliaudelienė.
Pasak jos, "Plastic Chips" įmonė net neregistruota Kaišiadorių rajone, tad ji mokesčiais nepapildo savivaldybės biudžeto: "Mūsų rajonas be kelių darbo vietų jokios naudos iš šios įmonės negauna. Ir daug naujų darbo vietų čia nebus."
Poveikio aplinkai vertinimo iš "Plastic Chips" gali pareikalauti rajono savivaldybės taryba. Praėjusią savaitę vykusiame eiliniame tarybos posėdyje R.Gliaudelienė paragino kolegas priimti sprendimą šiuo klausimu, tačiau tai nebuvo padaryta.
"Buvo pakviestas ir mūsų ekologas Vidmantas Malinauskas, tačiau jis neįžvelgė jokių pavojų", – sako R.Gliaudelienė.
Reikalaus kompensacijų
Susitikime su bendruomene vis kartojęs, kad poveikio aplinkai vertinimas yra perteklinis reikalavimas, D.Šikarskas vėliau pasižadėjo pasidomėsiąs, ar specialistai jį atliks, bet pakartojo nenorįs jų apkrauti.
"Mūsų kaip mokesčių mokėtojų pinigai tenka toms tarnyboms, todėl jeigu žmonėms iškilo klausimas, jos turi į jį atsakyti. Paaiškinimas apie nenorą apkrauti specialistus darbu – vaikų darželio lygio", – sakė Pyplių kaimo gyventoja Asta Sabaliauskienė. Pasak jos, D.Šikarskas, matyt, pats nepriima sprendimų, todėl visaip išsisukinėja.
"Plastic Chips" direktorius pripažįsta, kad 45 proc. projekto sąmatos finansuoja Norvegijos fondai, skirti žaliajai technologijai diegti.
Pyplių gyventojai jau pasitarė su teisininkais ir nekilnojamojo turto ekspertais, kurie paaiškino, kad jeigu tokia įmonė pradeda veiklą, tai apylinkėse žmonių nekilnojamasis turtas nuvertėja net iki 70 proc.
"Man buvo šokas! Advokatas sako, kad atsakomybė šiuo atveju tenka bendrovei, vykdysiančiai tokią veiklą. Tik ar ji, vystydama šią veiklą, turės dar papildomų milijonų sumokėti kaimo gyventojams kompensacijas už jų turto nuvertėjimą?" – klausė A.Sabaliauskienė.
"Mes nusiteikę vertinti savo turtą ir, jeigu įmonė imsis medicinos atliekų perdirbimo, prašysime kompensacijų", – sakė R.Paknienė.
Kaimo bendruomenės atstovai vis kartojo, kad pagrindinis tikslas – gauti išsamius atsakymus į užduotus klausimus, kurie buvo pateikti įvairioms institucijoms ir Kaišiadorių politikams. "Jie prieš rinkimus žadėjo ginti bendruomenės interesus. Norėtųsi, kad bendruomenės galėtų pirmos sužinoti apie jų gyvenamojoje teritorijoje planuojamą komercinę veiklą, kuri gali paliesti visus bendruomenės narius, o šiuo atveju mūsų informuoti niekas nesivargina", – kalbėjo R.Paknienė.
Naujausi komentarai