Daug tai ar mažai?
Kas yra tie 10 proc., kurie minimi diskusijose dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo po 2027-ųjų? „Jaunųjų ūkininkų finansavimas padidėtų 4 proc., – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) valdybos narys, aktyvus Europos jaunųjų ūkininkų (CEJA) tarybos narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas. – Tačiau dabartiniu laikotarpiu tai nereiškia, kad tiek padidėtų ir finansinė parama. Juk ateinančiam 2028–2034 m. laikotarpiui apskritai yra mažinamas visas BŽŪP biudžetas, tad galima sakyti, kad jaunieji ūkininkai gautų tiek pat, kaip ir dabar, nes galbūt ta suma bent nesumažėtų.“
Labiausiai lėšų reikia jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Tikimasi, kad būtent šiai sričiai ir bus atriekta didžiausia paramos pyrago riekė, kuri turėtų būti didesnė nei anksčiau. LJŪJS valdybos narys atkreipia dėmesį ir į ekonominius pokyčius: per pastaruosius metus beveik visų infrastruktūrinių projektų kaina padidėjo apie 30 proc., maždaug tiek ir reikėtų, kad parama padidėtų.
Sunkiai įgyvendinami planai
Jau rašėme, kad EP vis aktyviau diskutuojama apie būtinybę užtikrinti kartų kaitą žemės ūkyje ir sudaryti realių galimybių jaunimui kurtis kaime ir pradėti ūkininkauti. Situacija ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kaime šiandien liūdna – jaunesni nei 40 metų ūkininkai sudaro tik apie 12 proc. visų ES ūkininkų, vidutinis Europos ūkininko amžius siekia apie 57 metus. Dėl tokios situacijos Europos Komisija (EK) priėmė ambicingų tikslų – iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį ES – nuo dabartinių 12 proc. iki 24 proc.
Ambicingų tikslų yra, tačiau kaip jie bus įgyvendinti? Siūloma stiprinti finansinę paramą jauniesiems ūkininkams – taikyti lengvatines paskolas, rizikos valdymo priemones ir užtikrinti ilgesnės trukmės investicinę paramą. Vis dėlto šios nuostatos viso BŽŪP finansavimo mažinimo kontekste atrodo keistai. Pavyzdžiui, pagal dabar esamus projektus Lietuvai numatytas 20 proc. mažesnis finansavimas. Automatiškai finansavimas mažėtų visiems, tad ir jauniesiems ūkininkams, nebent EP bus atsižvelgta į jų siūlymą dėl 4 proc. padidinto finansavimo.
Jei Europa šiandien neinvestuos į jaunąją kartą, ateityje gali susidurti ne tik su ūkininkų trūkumu, bet ir su spartėjančiu kaimo teritorijų nykimu, mažėjančiu maisto gamybos pajėgumu ir silpnėjančiu regionų konkurencingumu.
Kodėl svarbu remti?
Kaimo sąvoka neatsiejama nuo maisto gamybos. Kad kiekviena šalis pati galėtų apsirūpinti maistu, reikia, kad ūkiai funkcionuotų, kad būtų sukurtos stiprios maisto tiekimo grandinės. Kaip tą užtikrinti, kai ūkiai nyksta, o nykimo priežasčių yra daug? Viena iš svarbiausių – kaimas, ūkininkai sensta, o kartų kaita labai maža. Jaunimas nenori ūkininkauti, nes jaunam žmogui sunku įkurti ūkį (nebent perima jį iš tėvų). V. Grigas sako, kad jaunas žmogus neturi santaupų, žemės, o galimybių jos įsigyti – vis mažiau. Todėl EK kalbama, kaip palengvinti jaunųjų dalį, kad problemos būtų išspręstos. Jaunimas ateis ūkininkauti, jeigu bus sudarytos palankios sąlygos. Kartų kaita – viena svarbiausių sąlygų siekiant išlaikyti konkurencingą, tvarų, atsparų Europos žemės ūkį ir užtikrinti ilgalaikį maisto saugumą.
„Jaunieji ūkininkai yra ne tik būsimo žemės ūkio pagrindas – jie šiandien kuria gyvą, modernų ir inovatyvų kaimą. Būtent jauni žmonės dažniausiai diegia naujas technologijas, investuoja į tvarumą, trumpąsias maisto grandines, skaitmenizaciją ir stiprina vietos bendruomenes. Jei nesudarysime sąlygų jaunimui kurtis kaime, po keliolikos metų susidursime ne tik su ūkininkų trūkumu, bet ir su viso kaimo nykimo problema“, – sako V. Grigas.
Ne iš gero gyvenimo
Kaip gyvena tie 12 proc. jaunųjų ūkininkų, kuriems vienaip ar kitaip pavyko įsikurti kaime? Žinoma, lengviausia, kai yra ūkio tęstinumas ir tėvų pradėtus darbus tęsia vaikai. Tačiau tie, kurie patys bando kurtis, susiduria su labai dideliais iššūkiais, o pabandę kartais net pasitraukia iš žemės ūkio.
Jaunimas mėgsta kurti netradicinius ūkius – tai grybus, sraiges, svirplius augina, tai įvairiausias uogas, tai kaimo turizmu užsiima. LJŪJS valdybos narys V. Grigas sako, kad šias veiklas jie renkasi dažnai todėl, kad pavyksta įsigyti – nusipirkti ar išsinuomoti – mažai žemės. Hektaras kitas tinka vaismedžiams, vaiskrūmiams auginti, o grūdinėms kultūroms reikalingi kur kas didesni plotai. „Jaunimas moka skaičiuoti, pasidomi rinka ir ieško nišų, kurios kol kas laisvesnės, – pasakoja V. Grigas. – Tada jaunas žmogus nutaria auginti tai, ko dar nėra. Tradicinių sričių, pavyzdžiui, pienininkystės, nesirenka, nes rinka užpildyta, o ir darbas tokiame ūkyje labai sudėtingas ir sunkus.“
Kita vertus, rinktis ūkininkavimą kaime yra didelis iššūkis visai jaunai šeimai – svarbi kaimo infrastruktūra, darželiai, mokyklos, medicinos įstaigos, parduotuvės... Todėl ES žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijose yra pabrėžiama būtinybė išlaikyti patrauklias gyvenimo bei darbo sąlygas kaimo vietovėse ir užtikrinti stabilų finansavimą kaimo plėtros programoms, tarp jų – iniciatyvai LEADER.
Lietuva juda į priekį
Lietuva, gerindama jaunųjų ūkininkų padėtį, nestovi vietoje ir neseniai išsprendė vieną kartų kaitai kaime itin svarbią problemą – dar balandį Seimas ūkininkams leido perleisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos teises šeimos nariams. Žemės įstatymo pataisose reglamentuota, kad ūkininkai, atsisakantys ūkininkavimo ir parleidžiantys savo ūkį šeimos nariams, galės perleisti ir valstybinės žemės nuomos teises. Iki to laiko ši nuostata negaliojo. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyva priimtos pataisos nesudėtingos, bet labai reikšmingos žemės ūkio sektoriui. „Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiamos valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomos teisės nuomininko sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo šio valstybinės žemės sklypo nuomininkas įregistravęs partnerystę, tėvams, įtėviams, vaikams ar vaikaičiams, turintiems Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, kai jiems perduodamas ar perleidžiamas šio valstybinės žemės sklypo nuomininkų nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, naudojamas ūkininko ūkio veikloje. Kai ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje ir kai šios valstybės žemės sklypo nuomininkas tvarkingai vykdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus“, – sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis, pristatydamas siūlymą Seimui.
Nesudėjo rankų
Jaunasis ūkininkas V. Grigas sako buvęs maloniai nustebintas, kad ŽŪM iniciatyvos nesibaigia: praėjusią savaitę jam teko dalyvauti socialinių partnerių dialoge su ministerija, kur buvo aptariama nauja ŽŪM inicijuojama Strateginio plano priemonė – „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“. Ministerija skelbia, kad šiuo bandomuoju projektu siekiama užtikrinti, kad žemės ūkio veikla būtų tęstinė, o vyresnio amžiaus ūkininkų sukaupta patirtis ir turtas sklandžiai pereitų į jaunųjų ūkininkų rankas. Pagal šią priemonę parama būtų skiriama tiek ūkį perimančiam jaunajam ūkininkui, tiek ūkį perduodančiam asmeniui, kompensuojant jo netektas pajamas. Projektas skirtas pasirengti 2028–2034 m. finansiniam laikotarpiui. Pasak žemės ūkio ministro, tai galimybė išbandyti siūlomą modelį dar prieš prasidedant naujajam finansavimo etapui, įvertinti realų susidomėjimą, identifikuoti silpnąsias vietas ir priimti reikiamus sprendimus, kad nuo 2028 m. būtų galima pasiūlyti ne tik gerokai didesnį finansavimą, bet ir efektyviai veikiantį instrumentą.
„Susitikime buvo kalbama ir apie ūkio perleidimo galimybių išplėtimą – kad jį būtų galima perleisti ne tik giminaičiams, bet ir kitiems asmenims, – pasakoja V. Grigas. – Duomenų bazėse atsirastų duomenys apie žmones, kurie norėtų ūkį perleisti kitiems, tačiau giminaičių neturi arba jų vaikai nenori grįžti į kaimą ūkininkauti. Ūkininkai, norintys kam nors perleisti ūkį, turėtų užsiregistruoti duomenų bazėje. Toje pačioje duomenų bazėje būtų registruoti ir norintieji ūkį perimti jaunieji ūkininkai. Tada tam tikros institucijos tarpininkautų, kad jie susitartų ir perleidimas vyktų skaidriai, o procesas būtų paremtas finansiškai. Europoje tokie perėmimo procesai vyksta jau senokai, nes Europa suinteresuota, kad ūkiai neišnyktų, kad būtų ūkininkavimo tęstinumas.“
Tai labai sunkiai įgyvendinamas ir brangus projektas, nes būtų labai daug juridinių nuosavybės perleidimo aspektų, tektų rengti naują teisinę bazę, tačiau V. Grigas džiaugiasi, kad ministerijos iniciatyva apie tai kalbama.
Jaunimas moka skaičiuoti, pasidomi rinka ir ieško nišų, kurios kol kas yra laisvesnės. Tada jaunas žmogus nutaria auginti tai, ko dar nėra.
Sukčiavimas meta dėmę
Ar nuomojamos valstybinės žemės perleidimas, diskutuojamas projektas apie galimybę perleisti ūkį ne tik artimiesiems prisidės prie jaunimo noro ūkininkauti, įsikurti kaime? „Čia kaip ir visose srityse, – sako CEJA tarybos narys. – Jeigu viskas bus daroma sąžiningai, bus tikrai gerai. Tačiau jei bandys gudrauti, sukčiauti, apeiti įstatymus, tada idėja bus iškreipta. Kaip ir su jaunojo ūkininko įsikūrimo kaime projektu – idėja buvo tobulai graži, o pažiūrėkite, kiek buvo žmonių, kurie nesąžiningai pasinaudojo šia priemone. Turėjo įsikišti specialiosios tarnybos, buvo pradėti tyrimai. Nuostabi priemonė, populiari visoje Europoje, o kas iš to išėjo?“
Jaunųjų ūkininkų reputacijai nepadeda ir tokie finansinio sukčiavimo skandalai, koks pastaraisiais metais buvo išaiškintas Europos ir Lietuvos teisėsaugininkų. Lietuvoje veikusi ir ES bei Lietuvos biudžeto lėšas neteisėtai pasisavinusi apsimestinių „jaunųjų ūkininkų“ grupė, klastodama dokumentus, imituodama jaunųjų ūkininkų veiklą, organizuodama tarpusavio fiktyvius sandorius ir siekdama praturtėti, apgaule padarė turtinę žalą, siekiančią daugiau nei 0,5 mln. eurų (562 170 Eur), taip pat pasikėsino padaryti daugiau nei 110 tūkst. eurų žalą.
Byloje buvo nustatyta ir teisme įrodyta, kad keturi Lietuvos piliečiai organizavo sudėtingą ir ilgą laiką veikusią sukčiavimo schemą. Jos esmė – dirbtinai sukurti fiktyvių „jaunųjų ūkininkų“ tinklą, kuris formaliai atitiktų ES paramos gavimo kriterijus, tačiau realiai nevykdytų jokios savarankiškos ūkinės veiklos. Į schemą buvo įtraukiami asmenys, kurie savo vardu teikdavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paraiškas paramai gauti, tačiau faktiškai veikė pagal organizatorių nurodymus ir nepriimdavo savarankiškų sprendimų. Tiesa, tyrimo metu buvo atlyginta ES ir Lietuvos biudžetui padaryta žala, tačiau dėmė tikriesiems ūkininkams buvo uždėta.
V. Grigas sako, kad sukčiavę asmenys tikrai nėra iš LJŪJS, tačiau, priimant į sąjungą naujus narius, vis dėlto sunku būtų įvertinti, ar jie dori ir sąžiningi – juk narių yra per 1 tūkst. Paprasčiau su aktyviausiais, kurie nuolat susitinka, kontaktuoja, visi pažįstami, tačiau jų yra tik apie 100. Kiti veikloje dalyvauja mažiau, nes tam reikia daug laiko, o laiko visi turi mažai. Matyt, apsukriųjų nepavyktų išvengti nė vienai organizacijai, ir ne tik ūkininkų. Kita vertus, ne visi Lietuvoje jaunųjų ūkininkų statusą turintys ūkininkai priklauso sąjungai.
Jaunieji ūkininkai girdimi
Nepaisant visų skandalų, Lietuvos jaunieji ūkininkai visos Europos kontekste atrodo visai neblogai. Į jų nuomonę jau atsižvelgiama ir Lietuvoje. „Išsivystė socialinis dialogas su ŽŪM, – džiaugiasi V. Grigas. – Pokyčių tikrai vyksta.“
Jaunieji Europos ir Lietuvos ūkininkai vis aktyviau kelia klausimą, kad žemės ūkis turi būti vertinamas ne tik kaip ekonominė veikla, bet ir kaip strateginis sektorius, užtikrinantis maisto saugumą, regionų gyvybingumą ir socialinį stabilumą.
Pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, jei Europa šiandien neinvestuos į jaunąją kartą, ateityje gali susidurti ne tik su ūkininkų trūkumu, bet ir su spartėjančiu kaimo teritorijų nykimu, mažėjančiu maisto gamybos pajėgumu ir silpnėjančiu regionų konkurencingumu.
Naujausi komentarai