Sėkmingos – vos 11 dienų

Šiemetė vasara pajūrio nelepino gražiais orais. Būtent šis faktorius ir turėjo didžiausią įtaką uostamiesčio paplūdimiuose ir jų prieigose pastatytų kavinių uždarbiui.

Daug metų tris kavines uostamiesčio paplūdimiuose turintis Marius Junokas pasakojo, kad per 10 metų ši vasara buvo pati šalčiausia, o orai tiesiogiai turi įtakos uždarbiui iš šios veiklos.

"Klaipėda skiriasi nuo šalies kurortinių miestų. Žmonės iš anksto užsisako kelialapius į Nidą, Palangą. Susimoka pinigus ir važiuoja nepriklausomai nuo oro. Pas mus oras labai svarbus. Nebus saulės, šilumos, nebus ir klientų", – pasakojo verslininkas.

M.Junokas suskaičiavo, kad šią vasarą buvo vos 11 dienų, kai paplūdimio kavinėse vyko intensyvi prekyba.

"Kai saulė ir šilta, buvo pilna žmonių. Kai kuriomis dienomis nesulaukėme nė vieno kliento. Būtume visi laimingi, jei pas mus vasara tęstųsi kaip Turkijoje – pusę metų", – tvirtino verslininkas.

Vilties dar nepraranda

Klaipėdietis neslėpė, kad būna, jog kyla visokių minčių apie tolesnę verslo ateitį, bet, praėjus kuriam laikui, blogos mintys pasimiršta.

Verslininkas pasakojo, kad konkursą teikti viešojo maitinimo ir kitas paslaugas paplūdimiuose savivaldybė skelbia penkeriems metams. Būtent šio laikotarpio uždarbį ir vertina pliažuose kavines turintys verslininkai.

"Ši vasara prastesnė, gal kita bus sėkmingesnė. Viltis – durnių motina", – teigė M.Junokas.

Verslininkas prisiminė, jog anksčiau būdavo vasarų, kai karšti orai laikydavosi pusantro mėnesio – apie 50 dienų. Jis pastebėjo, kad jau ketverius metus iš eilės vasaromis sulaukiama vis prastesnių orų.

"Tokia tendencija vis stiprėja. Garsiai kalbama apie klimato atšilimą, visur karšta, žmonės leipsta, o mes nesulaukiame, kad išlįs saulė. Keista", – ironizavo kavinių savininkas.

Verslą gelbėjo rugpjūtis

Optimistiškiau šį sezoną vertina pliažų prieigose viešojo maitinimo įstaigas turintys verslininkai.

Giruliuose esančios kavinės "Medvėgalis", kuri veikia visus metus, savininkas Arvydas Petlinskas tvirtino, kad pasibaigusi vasara buvo vidutinė.

"Negali nei labai džiaugtis, nei sakyti, kad buvo labai blogai. Labiausiai trūko gero oro. Nėra saulės, šilumos, nėra ir žmonių", – dėstė verslininkas.

A.Petlinsko teigimu, ankstesniais metais daugiausia klientų apsilankydavo liepą. Šiemet šį mėnesį vyravo ypač prasti orai.

"Žmonių visai nebuvo. Birželis šiaip kasmet būna vangus. Žmonės dar neatostogauja, prie jūros neskuba, nes dar neįšilusi. Ir patys orai būna vėsesni. Vienintelis rugpjūtis išgelbėjo šią vasarą. Paskutinį vasaros mėnesį džiugino tikrai gražūs orai", – pasakojo verslininkas.

Už dešrelę – dar vienas euras

Nors paplūdimyje ir jo prieigose kavines turintys verslininkai dėl sumažėjusių klientų srautų labiausiai kaltina orą, poilsiautojai įžvelgia dar vieną tokios tendencijos priežastį – pastebimai išaugusias patiekalų kainas. Net ir pačių paprasčiausių.

Paplūdimyje esančiose kavinėse už keptos duonos porciją prašoma 1,5–2, su sūrio padažu – 2–3 eurų.

Kibinas atsieina 1,2, dešrainis – 1,5 euro, čeburekas – 2 eurus, o sultinys – eurą.

Gruzdintos bulvytės kainuoja 2, su dešrele – 3, o dviem – 4 eurus.

Už puodelį arbatos paplūdimio kavinėse prašoma 1–1,2, latės ir baltos kavos kaina svyruoja nuo 2 iki 2,50 euro, juoda kainuoja 2, alus – 3 eurus.

Ledų porcija atsieina 1,2–2 eurus, o parduotuvėje tie patys kainuoja perpus ar net tris kartus pigiau.

Paplūdimių prieigose esančiose kavinėse vienų patiekalų ar gėrimų kainos kiek mažesnės, kitų – didesnės. Kepta duona tokiose įstaigose kainuoja 2, su sūriu – 2,5 euro.

Už gruzdintas bulvytes prašoma 2, su dešrele ir daržovėmis – 3,7 euro.

Koldūnų kaina svyruoja nuo 4 iki 5, o blynelių nuo 3,5 iki 5 eurų, priklausomai nuo įdaro, karbonado – 5–5,5 euro.

Vasarą ypač populiarių šaltibarščių porcija atsieina 2,5–2,6, sultinys – 1,5 euro. Čeburekų kainos svyruoja nuo 2 iki 2,5 euro.

Už puodelį arbatos prašoma nuo 1 iki 1,5 euro, baltą ar latės kavą – 1–1,5, juodą – 1,20, o alaus butelį – 2–2,5 euro.

Vis dar verčia į litus

Dalį poilsiautojų stebina paplūdimiuose ir jų prieigose esančių kavinių patiekalų ir gėrimų kainos ir dėl to, kad vis dar prisimenama, kiek visa tai kainavo litais.

"Anksčiau čeburekas niekada nekainavo brangiau nei du litus. Dabar tiek pat ar net daugiau eurais. Ar kas nors už čebureką būtų mokėjęs 7 ar 9 litus, kad ir koks išskirtinis jis būtų? Tikrai abejoju", – tvirtino vienas poilsiautojas.

Vyro nuomone, tokia pati situacija yra ir dėl kitų patiekalų ar gėrimų.

Arbatos puodelis kainuodavo apie litą, dabar – eurą. Kavos puodelio kainų virsmas buvo taip pat analogišku santykiu.

Lėkštė kainuoja, lyg jie būtų pagaminti iš stebuklingo kefyro ir burokėlių.

"Apie šaltibarščius net nekalbu. Lėkštė kainuoja, lyg jie būtų pagaminti iš stebuklingo kefyro ir burokėlių. Už tokią sumą visą puodą gali pagaminti. O alaus bokalas anksčiau tiek net naktiniuose klubuose nekainavo, kur visada brangiau, kiek dabar paprastoje paplūdimio kavinėje", – lygino poilsiautojas.

Kelionėmis besižavintis vyras pasakojo, kad anksčiau už kavą mokėti 3 eurus svečiose šalyse buvo gaila, o dabar panašiai puodelis kainuoja ir Lietuvoje.

"Dažnu atveju jau siekiame užsienio šalių kainas. Gaila, kad tik atlyginimai tiek neauga, kiek jos", – tvirtino vyras.

Teisinasi masiniu brangimu

Pasak M.Junoko, kainų vertinimas – pigu ar brangu – subjektyvus dalykas. Verslininkas atkreipė dėmesį, kad paplūdimio kavinėje daug ir neišleisi.

"Čia nėra įmantrių patiekalų, omarų, kalmarų. Tik gėrimai ir užkandžiai. Kainos – simbolinės", – komentavo klaipėdietis.

M.Junokas pasakojo, kad kainos paplūdimio kavinėse tikrai nėra didesnės nei vidutinio lygio tokioje pat įstaigoje mieste, nors į pliažą ir sudėtingiau viską atsivežti, susitvarkyti, reikia daugiau darbo jėgos, yra papildomų išlaidų.

Čia nėra įmantrių patiekalų, omarų, kalmarų. Tik gėrimai ir užkandžiai.

"Pas mus brangiau nei mieste tikrai nėra. Ten alus 3 eurus kainuoja, pas mus irgi tiek pat. Taip pat yra ir su kitais patiekalais. Aišku, mes su restoranais nesilyginame", – dėstė verslininkas.

Pasak savininko, nieko nuostabaus, kad kainos pastaraisiais metais išaugo paplūdimio kavinėse.

"Viskas brango. Tokia tendencija vyrauja ir maisto, rūbų, batų ir kitoje prekyboje. Tiekėjai padidino kainas mums, mes atitinkamai – klientams. Grandinė. Taip, prieš 10 metų bokalas alaus kainavo 3–4 litus. Dabar tiek pat eurais. Visi jau daugmaž priprato. Vienas kitas verčia kainas iš eurų į litus ir lygina", – pastebėjo verslininkas.

M.Junoko teigimu, žmonės paplūdimio kavinėse išleidžia panašias sumas kaip ir anksčiau.

"Tikrai ne daugiau. Gal kažkiek ir pataupo. Daugiau sau leidžia į Lietuvą atostogų grįžę emigrantai", – teigė verslininkas.

Šoktelėjo sūrio kaina

A.Petlinskas nurodė, kad daugumos patiekalų ir gėrimų kainų po perėjimo nuo lito prie euro smarkiai nedidino. Tik suapvalino, nes tai patogiau tiek klientams, tiek darbuotojams.

Vis dėlto kai kuriuos patiekalus teko branginti dėl išaugusių produktų kainų. Tarp tokių ir ypač įstaigoje populiarūs čeburekai ir kačiapuriai.

"Pas mus jie kainuoja po 2,5 euro. Tačiau juos patys gaminame. Įvertiname sąnaudas, gamybą. Susidaro nemaža suma. Tikrai nenorime apiplėšti atėjusių žmonių. Kai gamini pats, didesnės ir išlaidos", – pasakojo verslininkas.

A.Petlinskas atkreipė dėmesį, kad sūrio, kuris naudojamas kačiapuriams gaminti, kaina išaugo vos ne du kartus – nuo 2,7 iki 5 eurų už kilogramą.

"Dėl to kainos ir didėja. Esame priversti reaguoti į maisto produktų brangimą", – tvirtino verslininkas.

Statistika ir faktai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, restoranų, kavinių ir panašių viešojo maitinimo įstaigų paslaugų kainos šalyje 2017 m. liepą buvo išaugusios 20 proc., palyginti su 2014 m. gruodžiu, prieš euro įvedimą.

Šių metų liepą porcija vištienos krūtinėlės kepsnio su garnyru minėtose įstaigose vidutiniškai kainavo 5,55 euro, o 2014 m. gruodį – 4,63, pusės litro alaus bokalas 2,13 ir 1,66 euro atitinkamai.

Panaši situacija užfiksuota ir Klaipėdoje. Uostamiesčio restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainos 2017 m. liepą išaugo 17,2 proc., palyginti su 2014 m. gruodžiu.

Lietuvos statistikos departamentas vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas kas mėnesį registruoja atrinktose visų nuosavybės formų, tipų, dydžio įmonėse. Atrenkamos populiarios paslaugos.