Praėjusiais metais pasaulis bandė išsikapanoti iš ekonominės krizės. Didžiosios Britanijos laikraštis "The Times" analizuoja, kaip valstybėms sekėsi tai daryti.

Jungtinės Valstijos

Euforija, lydėjusi Baracko Obamos inauguraciją sausio 20-ąją, greitai užgeso ir amerikiečiai grįžo į niūrią realybę.

Naujas šalies vadovas iš karto ėmėsi ryžtingų priemonių krizei įveikti. Vasario 4 d. jis nustatė bankų, gavusių paramą iš valstybės, tarnautojų atlyginimų ribą, o po kelių savaičių pristatė 787 mlrd. dolerių (1,8 trln. litų) vertės ekonomikos gelbėjimo planą.

Tačiau netrukus pasipylė blogos naujienos. Draudimo bendrovė AIG pranešė per 2008 m. paskutinį ketvirtį patyrusi 61 mlrd. dolerių (146 mlrd. litų) nuostolių. Balandžio 30 d. automobilių gamintojas "Chrysler" paprašė apsaugos nuo bankroto, tą patį greitai padarė JAV pramonės galybės simboliu laikyta "General Motors".

Vis dėlto stambus ekonomikos gelbėjimo paketas nenuėjo perniek. Jau liepą investicijų bankas "Goldman Sachs" pranešė, kad per antrą metų ketvirtį uždirbo 3,4 mlrd. dolerių (8,2 mlrd. litų). Ekonominė audra už Atlanto pamažu ėmė rimti.

Didžioji Britanija

Didžioji Britanija sunkiai išgyvena recesiją. Per pirmą 2009 m. ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,5 proc., o trečią ketvirtį valstybė buvo vienintelė Didžiojo dvidešimtuko (G 20) narė, kuriai nepavyko įveikti recesijos. Pasak ekspertų, ekonomikos atsigavimo ženklai labai silpni. Trečio ketvirčio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje buvo 2,5 mln. bedarbių. Kitąmet šis skaičius gali išaugti iki 3 mln.

Vyriausybė sulaukė gausios kritikos tiek iš savo piliečių, tiek iš nepriklausomų analitikų. Tarptautinės reitingų agentūros reikalauja patikimo šalies finansų sektoriaus stabilizavimo plano, jeigu Didžioji Britanija nori išlaikyti turimą reitingą AAA.

Finansų ministras Alistairas Darlingas 2010-iesiems prognozuoja vos 1,25 proc. ekonomikos augimą.

Graikija

Naują socialistų suformuotą Graikijos vyriausybę metų pradžioje užgriuvo problemų lavina. Dėl prastos statistikos buvo sumažinti valstybės kredito reitingai.

Premjeras George'as Papandreou iš ankstesnės valdžios paveldėjo didelį deficitą ir ėmėsi griežtų priemonių jam sumažinti. Prieš pat Kalėdas buvo priimtas smarkiai apkarpytas šių metų biudžetas. Valstybės tarnautojų, per mėnesį uždirbančių daugiau nei 2 tūkst. eurų (6,9 tūkst. litų), atlyginimai buvo užšaldyti.

Vyriausybė žada nesikreipti pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą ir iki 2013 m. 3 proc. sumažinti valstybės skolą, kuri 2009-ųjų pabaigoje siekė 12,7 proc. BVP. Tačiau ekonomikos analitikai abejoja, ar valdžia pajėgs įgyvendinti šiuos tikslus.

Dubajus

Iki praėjusių metų lapkričio Dubajus, vienas iš septynių Jungtinių Arabų Emyratų, buvo laikomas prabangos ir bet kokių svajonių įgyvendinimo vieta, kuriai pasaulyje nėra lygių. Bet pakako vos trijų savaičių, ir krizė sugriovė regioninio verslo centro ir finansinio rojaus įvaizdį.

Smukus ekonomikai nekilnojamasis turtas atpigo beveik perpus, tūkstančiai užsieniečių darbininkų patraukė namo, o stambūs statybų projektai buvo užšaldyti. Pradėjo sklandyti legendos, kaip užsieniečiai Dubajaus oro uostuose palieka savo automobilius su ištuštintomis kredito kortelėmis daiktadėžėse.

Valdžia nenorėjo arba nesugebėjo imtis adekvačių priemonių, ir tik su gretimo Abu Dabio 10 mlrd. JAV dolerių (24 mlrd. litų) pagalba padėjo laikinai numalšinti investuotojų aistras. Tačiau emyratas ir jam priklausančios bendrovės dar skendi skolose, jų bendra vertė siekia 80 mlrd. dolerių (192 mlrd. litų).

Indija

Indijos ekonomikai 2009-ieji buvo kontrastų metai. Viena vertus, suaktyvėjus užsienio investuotojams akcijų rinka pradėjo augti. Trečią metų ketvirtį metinis ekonomikos augimas sudarė 7,9 proc. Tai yra geriausias rodiklis per pastaruosius pusantrų metų.

Tačiau milžiniškas kritulių kiekis sukėlė grėsmę 800 mln. žmonių, kuriems žemės ūkis yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Maisto kainos per metus išaugo penktadaliu.

Kinija

Nors Kinijos ekonomikos rodikliai stulbinami, analitikai abejoja, ar Pekinas pasirinko tinkamą strategiją. Jie nėra tikri, ar valstybė 2010-aisiais sugebės vykdyti savo įsipareigojimus.

Valstybė parengė 586 mlrd. dolerių (1,4 trln. litų) pagalbos planą, kad atkurtų investuotojų pasitikėjimą ir paskatintų statybų sektorių. Bankų sektoriuje užfiksuotas stulbinamas augimas: Kinijos kredito įstaigos 2009-aisiais paskolino 1,3 mlrd. dolerių (3,1 mlrd. litų) – beveik dvigubai daugiau nei 2008 m.

Šanchajaus vertybinių popierių biržoje akcijos per metus pabrango 90 proc. Kad ir ką kalbėtų analitikai, Kinijos ekonominis stebuklas iš tikrųjų stulbina.

Japonija

Metų pradžioje Japonija tvarkėsi sėkmingai. Dėl ryžtingų valdžios ir privačiojo sektoriaus žingsnių valstybė viena pirmųjų iš išsivysčiusių šalių įveikė recesiją. Vyriausybė greitai parengė ekonomikos gaivinimo planą, o įmonės sumažino išlaidas ir prisitaikė prie sunkmečio.

Tačiau po rugpjūtį įvykusių rinkimų iliuzija, kad valstybei pavyks išlaikyti antros pagal ekonomikos išsivystymo lygį pasaulio šalies statusą, išsisklaidė. Valdžią perėmusi Demokratų partija užsitikrino daugumą žemesniuose parlamento rūmuose, bet aukštesniuose rūmuose buvo priversta jungtis į koaliciją su audringu reakcionieriumi Shizuka Kamei, kuris gavo finansinių paslaugų ministro postą ir kaltę dėl krizės pradėjo versti stambioms korporacijoms.

Analitikai teigia, kad Tekančios Saulės šalis vėl nusirito į duobę, iš kurios trumpam buvo išlipusi. Metų pabaigoje BVP augimo prognozė 2010-iesiems buvo sumažinta, vėl užfiksuota defliacija.

Rusija

Rusijai 2009-ieji prasidėjo nuo tradicinio dujų karo su Ukraina. Beveik tris savaites šalys ginčijosi dėl naujos sutarties sąlygų, o milijonai ES piliečių tuo metu šalo.

Rusijos centrinis bankas įvykdė laipsnišką rublio devalvaciją, kuri atsiėjo 200 mlrd. dolerių (480 mlrd. litų), paimtų iš rezervinio fondo. Birželio 16 d. Jekaterinburge įvyko stambiausių besivystančių šalių viršūnių susitikimas, kuriame Rusija, Kinija, Indija ir Brazilija pareiškė sieksiančios daugiapolės pasaulio santvarkos.

Tačiau pagrindiniai naujienų herojai, kaip įprasta, buvo Rusijos oligarchai. Aleksandras Lebedevas už vieną svarą sterlingų nusipirko Londono laikraštį "The Evening Standard". Michailui Chodorkovskiui ir Platonui Lebedevui buvo pateikti nauji kaltinimai. Vaidai dėl naftos bendrovės TNK-BP baigėsi tuo, kad iki 2011 m. jai vadovaus Michailas Fridmanas. Paskui jį turėtų pakeisti Maksimas Barskis. O viengungis pleibojus Michailas Prochorovas pakilo į pirmą vietą Rusijos turtuolių sąraše ir įsigijo JAV krepšinio komandą.