Analizavo žiniasklaidą

Banko užsakymu atliktame žiniasklaidos tyrime pirmą kartą analizuota, kaip svajonės ir laimės portretai vaizduojami populiariausiuose Baltijos šalių interneto naujienų portaluose, pramoginėje žiniasklaidoje, regioniniuose ir verslo leidiniuose. Iš viso ištirta keli šimtai tūkstančių publikacijų ir reportažų, kuriuos pernai paviešino maždaug 650 žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, 450 – Estijoje ir apie 600 – Latvijoje.

Paaiškėjo, kad per mėnesį žodis „svajonė“ Lietuvos žiniasklaidoje 2021 m. minėtas vidutiniškai 2,7 tūkst. kartų, Estijos – 1,22 tūkst., Latvijos – 2 tūkst. kartų. Žodis „laimė“ per mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje paminėtas vidutiniškai 1 350 kartų, Estijos leidiniuose ir portaluose – 1,7 tūkst., Latvijos – 1,3 tūkst. kartų.

Atrodo, kad apie svajones dažniau rašoma Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje, o Estijoje dažniau vartojama laimės sąvoka.

Išryškėjo skirtumų

„Panašu, kad apie svajones dažniau rašoma Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje, o Estijoje dažniau vartojama laimės sąvoka. Iš tyrimo rezultatų galime susidėlioti įdomų paveikslą, kaip viešojoje erdvėje vaizduojami svajonių receptai – lietuviška svajonė dažniausiai siejama su darbu, o latviška – su gyvenimu. Estijos žiniasklaidoje tiek žodis „svajonė“, tiek „laimė“ dažniausiai minimi kartu su „metais“ ar kitu laiką apibūdinančiu žodžiu, taip pat minimas žodis „žmogus“, – komentavo „Luminor“ banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Indrė Baltrušaitienė.

Anot tyrimo rezultatų, latvių ir lietuvių svajonės yra labiau kolektyvinės – dažniau nei Estijoje minima šeima, vaikai, darbas. Estijos žiniasklaidoje dažniau vertinamas ir individualumas – greta žodžių „svajonė“ ir „laimė“ minimas „žmogus“, „lyderystė“, „idėjos“ „išskirtinumas“.

Lietuvos viešojoje erdvėje „svajonė“ dažniausiai apibūdinama kartu su žodžiu „darbas“ – šių dviejų žodžių junginių per 2021 m. žiniasklaidoje buvo net 33 tūkst. Taip pat dažnai minimi „vaikas“ (30 tūkst. kartų), „šeima“ (21 tūkst.). Latvijos ir Estijos žiniasklaidoje svajonės su darbu siejamos žymiai rečiau – per metus tokie žodžių junginiai kaip „svajonių darbas“ ar „svajoju dirbti“ paminėti apie 5 tūkst. kartų.

650 – tiek žiniasklaidos priemonių buvo analizuota Lietuvoje.

„Lygindami trijų šalių tyrimų rezultatus galime matyti, kad svajonė su darbu žymiai dažniau siejama Lietuvoje nei Estijoje ar Latvijoje. Yra ir daugiau ryškių skirtumų. Estijos ir Lietuvos žiniasklaidoje žodis „vaikas“ laikomas ypač svarbiu – visose demografinėse grupėse jis yra tarp dažniausiai minimų, o Latvijoje vaizduojamas platesnis šeimos suvokimas – prioritetas teikiamas ne „vaikui“, o „šeimai“, „santykiams“, – sakė I.Baltrušaitienė.

Skatina atvirumą

Kaimyninėje Latvijoje „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „gyvenimas“ – skaitomiausiuose naujienų portaluose tokių žodžių junginių rasta daugiau nei 8 tūkst. Panašiai tiek „gyvenimo“ rezultatų aptikta ir Estijoje, o Lietuvos portaluose ir leidiniuose „svajonė“ ir „gyvenimas“ – nesiejami.

Latvijos gyventojams svajonė dažnai asocijuojasi ir su namais – šių dviejų žodžių junginiai pernai vartoti apie 7 tūkst. kartų.

Didžiausiuose Estijos naujienų portaluose pernai žodis „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „metai“ – tyrime aptikta apie 14 tūkst. tokių junginių. Antras pagal populiarumą – „žmogus“, kuris prie „svajonės“ šliejosi daugiau nei 10 tūkst. kartų.

Šis tyrimas – dalis „Luminor“ banko vykdomo projekto „Tiems, kuriems rūpi“, kuriuo skatinama Baltijos šalių gyventojus atvirai kalbėti apie savo troškimus su artimaisiais ir savo tėvų ar senelių svajonėmis dalytis specialiai projektui sukurtoje interneto svetainėje. Vasario mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsitiktiniu būdu bus atrinktos trys svajonės, o jų įgyvendinimu pasirūpins bankas. Banko užsakymu Baltijos šalių žiniasklaidos tyrimą Lietuvoje atliko žiniasklaidos tyrimų bendrovė „Mediaskopas“, Latvijoje – bendrovė LETA, Estijoje – BMMG. Analizuoti visi 2021 m. žiniasklaidos pranešimai, kuriuose kalbama apie laimę ir svajones.