Birželį įsibėgėjant stojimo į aukštąsias mokyklas maratonui, dėl vietų universitete konkuruojančių jaunuolių tėvai sprendžia kiek kitokias problemas – kokiomis lėšomis finansuoti savo atžalų svajonių studijas, jei jų kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.

Gyvybės draudimo specialistai skaičiuoja, kad pagal šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias studijų kainas ir vidutines pajamas, tėvai, norintys laiku sukaupti reikiamą sumą jų studijoms, turėtų pradėti tai daryti nuo pat savo atžalų gimimo – kol vaikas jaunesnis nei 2 metai. Deja, tą padaryti vėluoja net ir didžioji dalis iš anksto savo vaikų studijoms kaupiančių gyventojų.

Europos draudimo bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje duomenimis, iš visų gyvybės draudimo sutarčių, kuriomis gyventojai kaupia studijoms, beveik du trečdaliai vaikų reikiamą sumą turėtų sukaupti jau pradėję studijas.

Dažniausiai tėvai draudžia vaikus, sulaukusius dvejų (17,7 proc.), ketverių (15,7 proc.) ir vienerių metų (14,6 proc.). Dar nesulaukusius nei metų kūdikius šiuo metu yra apdraudę 5 proc. visų pasirašiusių Studijų draudimo sutartis.

„Paskaičiavus dabartines studijų kainas, tam, kad gyventojas sukauptų reikalingus pinigus, vidutiniškai prireikia apie 16 metų, todėl tėvai, kurie taupyti savo atžalų studijoms pradeda dar jų kūdikystėje, elgiasi labai apdairiai. Tačiau didžioji dalis – apie 70 proc. – klientų studijų draudimo sutartis sudarė, kai būsimajam studentui jau buvo suėję 3 ar daugiau metų. Valstybė skatina lėšų kaupimą studijoms, tačiau siekiant maksimaliai išnaudoti šį instrumentą, sutartis vaikams reiktų sudaryti ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Mes visada patariame, kad tėvai pradėtų kaupti iki kol vaikams sueis 8-9 metai. Tokiu būdu studijoms bus sukaupta iki jų pradžios, o ne joms prasidėjus“,– teigė Audronė Kupliauskienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Gyvybės draudimo departamento Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė.

Pasak jos, studijų kainos Lietuvos gyventojui su vidutinėmis pajamomis yra išties didelės – galima sakyti, kad tai vienas svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl šeimai svarbu turėti sukaupus net ir dalį jaunuolio studijoms būtinos sumos. Tačiau draudikai pataria tai daryti anksčiau ne tik dėl didesnės išmokos, bet ir dėl mokestinių lengvatų, kurios optimaliai išnaudojamos draudžiantis 10 metų ar ilgesniam laikotarpiui.

Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, į valstybės finansuojamas vietas nepakliuvę studentai lėšų mokslams ieško įvairiausias būdais.

„Nemaža dalis studentų studijų mokesčius dengia iš tėvų kišenės, o pragyvenimo išlaidoms lėšų ieškosi patys. Kritiškai vertinant mažas skatinamąsias stipendijas daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, galime drąsiai teigti, jog išsilaikyti vien tik gerai mokantis yra neįmanoma, todėl būtina ieškoti papildomo uždarbio. Tai savo ruožtu atima laiką skirtą studijoms. Kuo daugiau studentas turi pasirinkimo laisvės savo studijose, sudarant tvarkaraštį, tuo didesnė tikimybė išvengti mokslų ir darbo susikirtimo“, - teigė P. Baltokas.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai studentai, kurie nenori arba negali prašyti tėvų pagalbos, stabdo studijas ir važiuoja padirbėti į užsienį, kad galėtų pabaigti mokslus ir gauti diplomą. Studijų draudimas yra vienas iš instrumentų, apsaugančių tiek studentus, tiek tėvus būtent nuo tokių aukų ir palengvina studijų metų išaugančią finansinę naštą.
   
Vidutinė sukaupta Studijų draudimo suma termino pabaigoje yra apie 24 tūkst. 542 litai, o vidutinė mėnesio draudimo įmoka siekia 119 litų. Šiuo metu Lietuvoje vidutinė studijų kaina ketveriems metams valstybės nefinansuojamiems studentams yra apie 30 tūkst. litų.