Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kaip tautiečiams sekėsi apsiprasti su nauja valiuta, lankantis maisto prekių parduotuvėje. Kas trečias nurodė, jog keitė savo pirkinių krepšelį, nemaža dalis ėmė taupyti pirkdami pigesnes prekes, kiti daug ko atsisakė. Tačiau nepaisant to, bendras krepšelio dydis augo.

Apklausus Lietuvos gyventojus, ar įvedus eurą pasikeitė jų perkamų maisto prekių krepšelis, kiek daugiau nei pusė atsakė perkantys tą patį, ką ir anksčiau. Tačiau daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, jog jų krepšelis visgi kito. Šį kitimą fiksuoja ir prekybos tinklas „IKI“, kurio duomenimis, pirkėjų krepšelis 2015-tais metais, lyginant su 2014-ųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, augo apie 4 proc.

Pasak prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, didžiausias augimas fiksuotas paskutinį metų ketvirtį, ypatingai šventiniu periodu. „Jeigu visus metus pirkėjai buvo nuosaikesni, tai gruodį pastebime, jog leido sau daugiau nei įprastai. Tuo tarpu atėjus sausiui, kaip ir kasmet, krepšelio dydis stabilizuojasi ir susilygina su kitais mėnesiais.“

Detaliau analizuojant apklausos duomenis pastebėta, jog dalis pirkėjų pernai ne tik kad neišleido daugiau, bet net ir taupė. Rezultatai rodo, jog pasikeitus valiutai kas dešimtas respondentas pirko mažiau nei anksčiau, o kas ketvirtas – pradėjo dairytis pigesnių prekių.

„Manome, jog kai kurie žmonės taupė dėl to, kad dar nespėjo apsiprasti su nauja valiuta. Apklausos duomenimis, nemaža dalis žmonių dar verčia kainas litais, todėl stengiasi nepermokėti ir mažina savo krepšelį ar dairosi į pigesnių prekių kategorijos produkciją“, – pastebi B. Čaikauskaitė.

Iš respondentų, kurie nurodė, jog jų maisto prekių krepšelis įvedus eurą nesikeitė, maždaug pusė atsakė, jog perka tą patį, tačiau akyliau seka kainas lentynose.

Prekybos tinklo „IKI“ užsakymu 2015 metų spalio 16–26 dienomis tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1011 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.