– Tai kaip ta šiukšlių išvežimo tvarka keisis?

– Na, iš tiesų šiuo metu yra peržiūrimos ir netrukus turėtų valstybė patvirtinti rinkliavų ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo taisykles, jas taiko savivaldybės, kurios nustato konkretų įmokos dydį gyventojams ir kitiems komunalinių atliekų turėtojams. Na, ir šitų taisyklių peržiūrą sąlygoja, visų pirma, įstatymo pakeitimai, kurie buvo priimti 2021 metais ir pagal kuriuos komunalinių atliekų tvarkymo kainodaroje atsirado naujas žaidėjas – tai yra valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuriai yra patikėta ir suteikti įgaliojimai tvirtinti regionines atliekų tvarkymo kainas. Tai atsirado toks reguliuojamas subjektas, regioninis atliekų tvarkymo centras, kuris yra įsteigtas visų regionui priklausančių savivaldybių ir kuris šiandien dienai eksploatuoja sąvartyną, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, žalių atliekų kompostavimo aikšteles, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Tai yra ta regioninė infrastruktūra, kuri sudaro didžiąją dalį komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų krepšelio ir po ilgo laiko, kuomet tie regioniniai atliekų tvarkymo centrai plėtėsi, atsirado poreikis vertintojo iš šalies. Ir pagrindinis tikslas yra skaidrinti tą sistemą, skaidrinti pačią kainodarą, kad ta kaina gyventojų mokoma būtų pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis ir kad nebūtų perteklinių investicijų. Tai verto užduotis ir bus tokia. Ir kai ta regioninė kaina bus patvirtinta, jinai bus patvirtinta trims metams, tuomet savivaldybės prie tos regioninės kainos pridės atliekų surinkimo, vežimo sąnaudas, lėšų administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudas ir paskirstys gyventojams įmoką. Paskirstymo kriterijai lieka tie patys, kokie yra. Yra tam tikri patikslinimai padaryti t. y. šiandien dieną nėra galimybės skaičiuoti pagal konteinerių tūrį, išvežimo dažnį būtinųjų sąnaudų nekilnojamo turto savininkams. Dabar yra įvedama tokia galimybė savivaldybėms tiems asmenims, kurie turi savo konteinerius – skaičiuoti ir būtinąją įmokos dalį pagal konteinerių skaičių, išvežimo dažnį ir tūrį. Nes buvo toks ir komunalinių atliekų turėtojų pageidavimas, ir skundų buvo gaunama daug.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žmonės piktinosi, kad jeigu namas didelis, skaičiuojama pagal kvadratūrą, ar ne?

– Iš esmės, ploto vienetai išliks, bet, ką noriu pabrėžti, kad tam tikrais atvejais nebus įmanoma skaičiuoti pagal konteinerio tūrį. Nes, kaip žinia, yra naudojami kolektyviniai konteineriai ir ypač daugiabučiuose tai yra aktualu. Bet bet kokiu atveju jeigu stovės individualus konteineris, savivaldybė gali taikyti pagal konteinerių skaičių, išvežimo dažnį ir tūrį. Yra ir kitų tokių praktikoje kylančių aspektų sprendžiama, pavyzdžiui, daug skundų buvo gaunama dėl to, ar turėtų būti papildomai apmokestinti garažai, esantys po daugiabučiais namais. Ir dabar, na, tikrai rinkliavos atskiros tų garažų savininkai negaus, nes šiuo metu rinkliava neapmokestinami tik individualiose valdose esančių garažų savininkai, dabar bus ir daugiabučių garažų savininkai neapmokestinti. Tai tam tikrų niuansų ir praktinių yra sprendžiama, bet, kaip minėjau, šitų taisyklių pagrindinė paskirtis yra būtent įgyvendinti įstatymo numatytus pokyčius, tas taisykles pakoreguoti, atsiradus ekonominiam reguliuotojui kainodaroje t. y. savo įgaliojimus pradėjusiai vykdyti valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

– Kaip manote, ar kaina keisis? Ar didės ta kaina, o gal mažės dėl viso šito tokio perskaičiavimo?

Sąvartyno mokestis, kaip ekonominė priemonė, irgi valstybėje taikomas, kuris leidžia išpildyti tuos tikslus ir nuvesti atliekų judėjimą teisingu keliu.

– Pats perskaičiavimas ir pats rinkliavų taisyklių keitimas tiesioginės įtakos kainai nedaro. Esmė yra tokia, tai yra taisyklių rinkinys, kaip paskaičiuoti tą kainą, kokias sąnaudas įtraukti, ko negalima įtraukti, tam, kad tikrai ta kainodara būtų skaidri ir pagrįsta sąnaudomis. Tai, kas didina kainą arba kas turi įtakos kainai, tai šiaip bendrai patys reikalavimai, kurie keliami atliekų tvarkymui ir čia mes, kaip valstybė, vėlgi didžiąja dalimi taikom tuos pačius standartus, kurie yra taikytini kitose valstybėse. Tai, kas sąlygoja – kiek mes atliekų srautų turime rūšiuoti atliekų susidarymo vietoje, kaip tas atliekas turime apdoroti, ką iš jų gauti. Mes negalime iš maisto atliekų gaminti vadinamo techninio komposto, kurio nėra galimybės niekur padėti, tik į sąvartyną vežti. Nes, kaip žinia, sąvartynas apskritai turėtų būt toks objektas, kuris turėtų keliaut į užmarštį ir ten atliekų neturėtų būti. Sąvartyno mokestis, kaip ekonominė priemonė, irgi valstybėje taikomas, kuris leidžia išpildyti tuos tikslus ir nuvesti atliekų judėjimą teisingu keliu.

Tai tie patys reikalavimai, kuriuos miniu, nuo sausio mėnesio startuojantis maisto atliekų atskiras surinkimas t. y. gyventojai turės rūšiuoti maisto atliekas. Kas leidžia sumažinti įmoką, tai yra gerinimas tų paslaugų, kurių nefinansuoja gyventojai. Pavyzdžiui, pakuotės. Kuo daugiau gyventojai išrūšiuoja pakuočių į rūšiavimo konteinerius, tuo jiems ta dalimi nekainuoja atliekų tvarkymas, nes gamintojai padengia tas sąnaudas. Tai čia yra labai svarbu. Antras dalykas, ką mes irgi raginam savivaldybes daryti, net ir startavus maisto atliekų rūšiuojamajam surinkimui, paskatinti žmones, kurie turi individualias valdas, kompostuoti tokias atliekas susidarymo vietoje. Ir tas kompostines nebūtina naudoti kažkokias įmantrias ar reikalaujančias kažkokių papildomų investicijų, gali žmogus netgi pats įsirengti kompostinę ir kompostuoti.