Užgrūsti daugiabučių kiemai, dideli mokesčiai už šildymą ir kitas paslaugas, įkyriai lojantis kaimynų šuo ir nesibaigiantys šalia gyvenančių nuomininkų vakarėliai subrandina svajonę apie nuosavą namą. Nuo ko pradėti ir be ko neišsiversime?

Įvairūs variantai

Padarykime prielaidą, kad sklypas namui jau yra. Reikia apsispręsti, ar bėgsime namo projekto pas garsiausią miesto architektą, ar esame iš tų žmonių, kurie pasitiki savo jėgomis ir planuoja viską pasidaryti patys. O gal geriausia pirkti jau pastatytą šeimos svajonių oazę? Visi variantai geri.

Vis dėlto specialistai perspėja: jeigu šeimos nariai dirba intelektualų darbą, kuris jiems teikia malonumą, ir nėra suinteresuoti statybų priežiūra – pirkdami jau pastatytą namą  tikrai sutaupys daug laiko ir sveikatos. Neatmetama galimybė, kad per tą laiką, dirbdami savo tiesioginį darbą, dar ir uždirbs daugiau, nei sutaupytų statydami namą savo jėgomis.

Visai kitaip elgtųsi statybų meną išmanantis ir tokia veiklą besimėgaujantis žmogus. Greičiausiai jis rinktųsi priimtiniausią tipinį projektą, statydamas namą jį patobulintų pagal savo norus ir skonį. Baigęs darbą, susirastų specialistą, galintį jo statinį perkelti ant popieriaus. Ir taip galiausiai įteisintų baigtą statyti savo svajonių namą.

Neįsifantazuoti su architektais

Jeigu nesi tas, kuris dirbdamas tiesioginį darbą sukaupsi daugiau pinigų, nei taupiai statydamas išleistum namui, ir nesi statybų virtuozas, pravers ne vieną namą pastačiusio eksperto, vadovaujančio statybų bendrovei, Rimo Vasiliausko patarimai.

"Viskas prasideda nuo projekto ir sąlygų, kurias išduoda savivaldybės architektas. Tie, kurie rengia projektą, gauna ir sąlygas. Jose nurodyta, kaip prisijungti elektrą, prie vandentiekio", – abėcėlę dėstė R.Vasiliauskas.

Pragmatiškieji statybininkai nežarsto pagiriamųjų kalbų namus projektuojantiems architektams ir primena, kad neretai jie mėgsta sau statyti paminklus ir primiršta, kad juose turės gyventi žmonės. Taigi pirmas vizitas, prieš einant pas architektą, geriau būtų pas patikimą statybininką. Ir tai nebūtų blogo tono pavyzdys, nes name gyvens ne architektas.

Kompetentinga kontrolė

R.Vasiliauskas įsitikinęs, kad svarbiausia užduotis būsimo namo savininkui – susirasti specialistą, kuris patartų ir kontroliuotų statybų eigą. Tada ir statytojai žinotų, kad juos kontroliuojantis žmogus tikrai išmano, ką daro. Žinoma, visada išlieka pavojus nupirkti vieno ar kito žmogaus sąžinę, tačiau tai būtų vienkartinis projektas ir rekomendacijų gija tokiam statybų meno žinovui nutrūktų.

Šiais laikais gera rekomendacija statybininkui – sėkmės ir užsakymų garantas. Taip pat labai gerai paklausyti patarimo ir rekomendacijos tų žmonių, kurie jau perėjo namo statybų pragarą ir gyvena savo kūrybos rojuje.

Keturių asmenų šeimai patyrę statybininkai rekomenduoja iki 120 kv. m dydžio namą. "Tai optimalus namas šeimai ir dar su kambariu svečiams, garažu, katiline ir visomis pagalbinėmis patalpomis", – remdamasis patirtimi dėstė statybininkas.

Šiek tiek pasvarstęs paskaičiavo, kad, daugelį darbų pasidarydamas pats, vieno aukšto be mansardos, be rūsio, iki 120 kv. m namą gali pasistatyti maždaug už 150 tūkst. litų.

Užtrunka laiko

Vis dėlto sunku susitaikyti, kad šiais laikais, kai viską, ko reikia, gali susirasti  internete, svarbiausia pasamdyti patikimą statybų darbų prižiūrėtoją. "Aš galiu!" –  greičiausiai norėtų sušukti kiekvienas vyras, dar nepamiršęs posakio, kad gyvenime reikia pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų.

Sūnus ir medis – galbūt lengviau pasiekiami tikslai, o štai dėl namo ir jo statybai reikalingų medžiagų galima nesunkiai pasiklysti pasiūlymų platybėse. Vien statybinių medžiagų pasirinkimas – atskiros enciklopedijos vertas rašinys. Specialistai sako, kad iš vienos pusės tas pasirinkimas labai platus, o iš kitos – labai siauras.

"Reikia gerai pamąstyti, ar, taupydami pinigus ir patys rinkdamiesi medžiagas, tikrai išleisite mažiau. Be to, kol rinksitės medžias, teks nugvelbti nemažai laiko nuo tiesioginio darbo ir vargiai ar galėsite suderinti abu šiuos svarbius dalykus", – sakė R.Vasiliauskas ir priminė, kad, renkantis įvairias medžiagas, svarbu paskaityti ir komentarus.

Statybininkas – draugas

Kiekviena namo statybai reikalinga medžiaga turi technines charakteristikas. Žinote, ką reiškia tie surašyti varžų ir kitų dalykų skaičiukai? Komentarai jas įsigijusiųjų, naudojusiųjų, nusivylusiųjų ar, atvirkščiai, patenkintų. Tai atims daug jūsų laiko. Kiek jo turite?

Prieš įsigydami mobiliojo ryšio telefoną, žmonės praleidžia ne vieną valandą internete skaitydami ir svarstytami, kurį modelį pasirinkti. O pagrindinės statybinės medžiagos namui, kuriame įsikursite su savo mylimiausiais žmonėmis, gerokai didesnė atsakomybė nei telefono modelis. O jei suklysime? Štai ir vėl susiduriame su patarėjo klausimu. Patikimas ir išmanantis statybininkas tokiu atveju tampa geriausiu draugu.

A. Karalius: nepasiduokite holivudinių vilų hipnozei

Ketinančiam statyti savo svajonių namą atsakymų abėcėlę "Kauno dienai" padėjo sudėlioti žinomas kaunietis architektas Audrys Karalius. Vieno aukšto namas, tinkantis prie aplinkos ir be jokių eksperimentų – tokie, jo nuomone, pagrindiniai kriterijai.

– Ką patartumėte žmogui gerai apgalvoti prieš pradedant statyti namą? Įsivaizduokime, kad namas reikalingas keturių asmenų šeimai, kurioje du suaugusieji ir du vaikai. Šeimos pajamos – didesnės nei vidutinės.

– Namo dydis – 150–250 kv. m, priklausomai nuo šeimos poreikių ir galimybių. Garažo siūlyčiau atsisakyti ir statyti stoginę automobiliams, sujungtą su sodo sandėliuku. Dėl baseinų, biliardinių ir alaus rūsių irgi siūlyčiau labai rimtai pagalvoti, nes visa tai jau seniai gali pasiūlyti Kauno miestas. Apskritai šeimos namas tuo labiau džiugina, kuo trumpesnis skolų sąrašas būna per įkurtuves.

– Kelių aukštų?

– Priklausomai nuo sklypo dydžio ir kvartalo užstatymo pobūdžio, reikėtų apsispręsti ir dėl namo aukštingumo. Mano manymu, gyventi viename aukšte – pasaka.

– Didžioji ir opioji dilema – kokį pasirinkti namo šildymą?

– Geoterminiam šildymui ir saulės baterijoms teikčiau prioritetą. Ypač šiais laikais, kai dujinio kaimyno išdykavimai tampa vis sunkiau prognozuojami.

– Ar to jau pakanka ir galima belstis į architekto duris, kuris svajonę perkels ant popieriaus?

– Reikėtų būtinai pasitarti šeimoje dėl namo išvaizdos, stilistikos, įvaizdžio. Kartais žmonės turi labai tvirtą architektūrinę gyvenimo svajonę. Kartais – įsimylėję keletą namelių įvairiose pasaulio platumose, kuriuos svajoja suporuoti ir nustebinti Kauną nauja architektūrine veisle. Labai retais atvejais šeima būna apsisprendusi dėl bendrų stilistinių dalykų, dėl bendro būsimo namo charakterio ir atitinkamai pasirenka architektą. Pirmuoju atveju privalu susirasti architektą, besispecializuojantį konkrečios gyvenimo svajonės architektūroje. Antruoju atveju tikras architektas nėra būtinas –  pakanka projekto derinimo paslaugos teikėjo.

– Koks, jūsų manymu, galėtų būti patogus ir funkcionalus namas? Kaip patartumėte žmogui tai įgyvendinti?

– Papasakoti apie namą nėra paprasta. Tam labiau tinka grafinė kalba – brėžiniai, piešiniai, maketai. Šiuo atveju gal pakaktų laikytis paprastų ir patikrintų gyvenamosios statybos principų ir nesistengti ko nors išrasti bei nustebinti. Šeimos gyvenamasis namas nėra išradimų žanras. Nereikėtų pasiduoti blizgančių žurnalų eskaluojamai holivudinių vilų kosminei hipnozei. Palikime tai zvonkėms.

– Pastaruoju metu dažna frazė – harmoninga aplinka. Ar tai tik madinga frazė, ar žmonės iš tiesų turėtų siekti harmonijos statydami namą?

– Be jokios abejonės, harmoninga gyvenamoji aplinka yra būtina harmoningos gyvensenos sąlyga. Tačiau tai su labai retomis išimtimis profesionalių architektų teritorija. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad net ir ne visiems architektams sekasi organizuoti darnią, harmoningą aplinką, nes mūsų tradicijos sovietmečiu išbarstytos, o aukštosios mokyklos dabar rengia architektus, labiau orientuotus į solinį dominavimą, o ne į harmonijos paieškas. Pastato darna su aplinka ar interjero darna su eksterjeru – vis dar retas reiškinys Lietuvoje.

– Ar būtina ir kodėl būtina konsultuotis su architektu? Kokių subtilybių dažniausiai neįvertina namą planuojantis statyti žmogus?

– Civilizacijos raida, kaip pastebime, srūva tokia kryptimi, kai vis daugiau darbų nebeatliekame patys, o samdome profesionalus, turinčius atitinkamų įgūdžių ir patirties. Vis rečiau turbūt patys ardome savo mersedesų variklius ar traukiame dantis prisirišę šilkiniu siūlu prie durų rankenos. Namo statyba, logiškai mąstant, taip pat nėra jokia išimtis. Todėl svarbiausią statybos etapą – namo projektavimą, jo funkcinę ir tūrinę sąrangą, išvaizdą ir stilistiką yra protinga patikėti tos srities profesionalui, architektui. Apsispręsti šiuo atveju padės pati paprasčiausia aritmetika: tas pats skaičius plytų gali būti sumūrytas tiek į gražų ir patogų rūmą, tiek į atgrasų ir bevertį tvarinį, kurių pilnos Lietuvos garliavos. Nelikvidus, greitai senstantis nekilnojamasis turtas – vienas dažniausių savadarbės architektūros vaikų.