– Kokios mūsų sąskaitos šiemet lyginant su praėjusiais metais?

– Kadangi aiškiausias yra šilumos kainos dydis ir jis gerokai mažesnis nei pernai, tai atitinkamai šildymo sąskaitos irgi mažės. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesio vidutinė šilumos kaina buvo  apie 20 proc. mažesnė negu praeitais metais. Atitinkamai proporcingai mažės ir šildymo sąskaitos. Ir dar kalbant apie klimatines sąlygas, kurias jau žinome, tai šis gruodis buvo šiltesnis nei praeitų metų dėl klimatinio faktoriaus, šilumos bus suvartota irgi kažkur 13 proc. mažiau. Susumuojant šiuos du faktorius, už gruodį vidutiniškai beveik trečdaliu šilumos kaina turėtų būt mažesnė lyginant su praeitų metų gruodžiu. Bet, aišku, kiekvienam mieste bus skirtingai.

– Artimiausiomis dienomis gausime sąskaitas už gruodį, kuris, kaip ir minėjote, buvo šiltesnis nei praėjęs gruodis. Apie sausio sąskaitas kalbėti dar ankstoka, bet sausio pradžia šiais metais buvo rekordiškai šalta. Tai jau su nerimu laukti sausio sąskaitų ir šiltesni orai jas šiek tiek sumažins?

– Sunku pasakyt, nes ilgalaikė prognozė rodo, kad bus atšilimas ir temperatūros nebus aukštos. Ir tas kelių dienų poveikis turės kažkokią įtaką, bet lems viso mėnesio vidurkis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kalbant apie sausį, štai turėjome prieš kelias paras 20-28 laipsnių šaltį. Jeigu paprastai būdavo maždaug 10 laipsnių šalčio ir čia dvigubai šalčiau, tai, vadinasi, dvigubai didesnės šilumos sąnaudos?

– Pirmiausiai, ne absoliuti temperatūra lemia, o temperatūrų skirtumas lauko ir vidaus. Pavyzdžiui, 20 viduje, išorėje – minus 20, skirtumas 40 duoda tą šilumos suvartojimą pagal fizikos dėsnius. Ir jeigu jis jūsų minėtu laikotarpiu buvo toks, tai esant nulio laipsnio temperatūrai bus dvigubai mažesnė šildymo suma, kurią lems klimatinis faktorius. Jeigu lyginant nulį ir minus 20, tai šilumos suvartojimas išauga du kartus.

– Ypatingai tie miestai, kurie šiaip moka daugiau – Vilniaus rajonas, Panevėžys, Biržai…

– Taip, šitie mažieji miesteliai, mažosios savivaldybės, kur vartotojų tankis mažesnis, kai kur ir dujų daug degina, tai jų šilumos kainos yra kiek didesnės. Bet tokio drastiško kainų skirtumo, kuris buvo praeitą sezoną, dėl tos vadinamos krizės, nėra. Ir jeigu mes turim pigiausios šilumos miestus, kur šilumos kaina didžiuosiuose miestuose yra 6-7 centai, tai tuose mažuosiuose yra 10-12 centų šiemet. Tai tokio didelio skirtumo nebus kaip anksčiau.

– O kaip yra dabar su kompensacijomis? Per šį šildymo sezoną kompensacijų tvarka šiek tiek keitėsi. Kokią dabar matot situaciją?

– Statistika rodo, kad gaunančių kompensacijas gerokai mažiau, nes vertinama turimo turto vertė. Apie trečdaliu mažiau paraiškų gaunama. Kiek iš gaunamų paraiškų bus patvirtinta, dar negalim pasakyt. Bet reikšmingai sumažės kompensacijas gaunančių vartotojų skaičius.

– O kaip skolininkai? Ar turite tokių duomenų, kiek negali susimokėti arba atideda susimokėjimus?

– Tai šitas skaičius daugiau mažiau stabilus. Dabar kol kas neturime, gruodžio pabaigoj paprastai sudedame. Bet čia metai iš metų maždaug 10-12 proc. vartotojų šiek tiek vėluoja. Bet jie susimoka vėliau arba daro sutartis atidėjimui ir panašiai. Be to, tie, kurie tikrai sunkiai susimoka, paprastai gauna ir kompensacijas, o kad jas gauti, reikia laiku atsiskaityti už šilumą. Tai čia didelės problemos nėra.

– Turbūt sąskaitos skirsis ir naujai pastatytuose daugiabučiuose, ir senuose?

– Taip, čia yra didžiausias faktorius, kuris lemia galutinį sąskaitos dydį. To paties gruodžio sąskaitos yra iliustracija: blogiausiose namuose sąskaitos kažkur 120-130 eurų už 60 kv. m butą, o naujuose – tik apie 30 eurų. Tai reiškia, kad net tokioj pastatų grupėj skirtumas yra net keturi kartai. O jeigu paimti visai atskirus pastatus, tai ten skirtumas būna iki aštuonių ir iki dešimt kartų.