Pereiti į pagrindinį turinį

Kam naudinga žuvininkystės sistema?

2016-02-01 08:21

Tai kas vyksta žuvininkystės sistemoje žvelgiant iš šalies sunkiai suvokiama. Susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerija ir žuvininkystės sistemos valdininkai norėtų, jog Lietuvos Baltijos jūros žvejyboje klestėtų viena grupė, o kiti žvejai skurstų.


 

Šiemet dauguma žvejybos įmonių jau galėjo žvejoti nuo metų pradžios. Šiemet dauguma žvejybos įmonių jau galėjo žvejoti nuo metų pradžios.

Tai kas vyksta žuvininkystės sistemoje žvelgiant iš šalies sunkiai suvokiama. Susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerija ir žuvininkystės sistemos valdininkai norėtų, jog Lietuvos Baltijos jūros žvejyboje klestėtų viena grupė, o kiti žvejai skurstų.

Ar atsigaus skurdinami žvejai?

Tokia tendencija stebima jau keletą metų. Naujais aspektais ji pasireiškė skirstant 2016 metų žvejybos kvotas. Pernai gruodžio 17-ąją buvo paskirstyta 20 proc. 2016 metų kvotų. Tai buvo protingas sprendimas, nes žvejai, skirtingai nei 2015 metų pradžioje, galėjo pradėti žvejoti nuo pat pirmųjų metų dienų.

Visos kvotos nebuvo paskirstytos todėl, kad Seimas svarstė Žuvininkystės įstatymo pataisos dėl tolesnio žvejybos verslo.

Dauguma žvejų nėra patenkinti, kad du trečdalius strimėlių ir šprotų kvotų gaudavo bendrovė „Banginis“. Dėl 2013, 2014 ir 2015 m. kvotų skirstymų vyko teismų procesai. Daugumą jų yra laimėję tie žvejai, kurie save įvardina kaip valdžios atstumtieji ir skurdinamieji.

2015 m. Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisą, kuri numatė, kad vienai bendrovei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. atskirų žuvų kvotų.

Po šios pataisos šalia „Banginio“ atsirado bendrovė „Baltijos šprotai“. Kartu jos nusitaikė į tas pačias kvotas, kurias turėjo „Banginis“. Panašu, kad pabandyta apeiti Seimo priimtas įstatymo pataisas.

Seimo nario Eugenijaus Gentvilo iniciatyva Seime atsirado nauja Žuvininkystės įstatymo pataisos redakcija. Ji numatė, kad ne tik atskira bendrovė, bet ir verslo grupė negali gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų.

Tokia pataisa pagerintų dabar skurdinamų didžiosios dalies Baltijos jūros žvejų dalį. Kvotos būtų paskirstomos daugmaž tolygiai. Būtų sudarytos sąlygos iki šiol skurdintiems žvejams atsigauti.

Tačiau įstatymo pataisa Seime „gimdoma“ sunkiai. Iš principo pritarus įstatymo pataisoms priėmimas nukeltas į kovo mėnesį.

Ministerija kompromisų nepripažįsta

Sausio 22 dieną Klaipėdoje buvo numatyta paskirstyti likusias 2016 metų žvejybos kvotas. Tiek Seimo narys E.Gentvilas, tiek žvejų asociacijų vadovai Artūras Maželis ir Alfonsas Bargaila prašė visų kvotų neskirstyti. Prašyta paskirstyti tik 30 proc. kvotų, o likusias skirstyti tik po to, kai Seime bus priimta Žuvininkystės įstatymo pataisa.

Be to, teisme vyksta ginčas, ar galėjo naujai atsiradusi bendrovė „Baltijos šprotai“ perimti iš „Banginio“ dalį jo anksčiau naudotų kvotų. Apeliacinio teismo sprendimas turėtų būti šių metų pavasarį.

Vienok žemės ūkio viceministrės Linos Kojelytės nurodymas buvo bekompromisinis – skirstyti visas 2016 metų kvotas. Ji argumentavo, kad Seimui Žuvininkystės įstatymu pakeitus kvotų skirstymo principus pataisos įsigalios ne anksčiau kaip šių metų lapkričio 1 dieną.

Tokiais žemės ūkio viceministrės L.Kojelytės argumentais pratęsta tradicija vienai verslo grupei atiduoti du trečdalius strimelių ir šprotų kvotų.

Didžiausios tiek strimėlių, tiek šprotų kvotos atiduotos bendrovei „Baltijos šprotai“. Po jos liko „Banginis“. Kitų dalys yra žymiai mažesnės. Dauguma Baltijos jūros žvejų vėl gavę menkas kvotas šį sprendimą ketina skųsti.

Baltijos jūros žvejai dėl Žemės ūkio ministerijos nesugebėjimo tinkamai paskirstytų kvotas jau keletą metų neišlenda iš teismų.

Buvo ar ne pažeidimas?

Dauguma žvejų turėjo argumentą, kad kvotų skirstymą galima bent kelioms savaitėms atidėti, kol paaiškės, kokios sankcijos bus taikomos bendrovei „Baltijos šprotai“.

Laivai „Mingė“ ir „Gilija“, kuriais anksčiau žvejojo „Banginis“, 2015 metų pabaigoje buvo sulaikyti Latvijos teritoriniuose vandenyse ir palydėti į Ventspilio uostą. Čia buvo atliktas nuoseklus jų patikrinimas.

Laivai „Mingė“ ir „Gilija“ Latvijos žvejybos kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Vladislavs Barsukovs rašte ES institucijai nurodyti kaip priklausantys „Baltijos šprotams“.

Po laivų sulaikymo Latvijos vandenyse „Banginio“ savininkas Algirdas Aušra skundėsi Lietuvos žiniasklaidai, kad laivai neva buvę sulaikyti neteisėtai. Verslo grupę ėmėsi ginti ir Lietuvos žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus, kuris tiesiogiai kuruoja žvejybą Baltijos jūroje. Šiaip jau tokio rango valstybės tarnybos vadovas turėtų išlikti neutralus ir sulaukti dokumentų iš kolegų Latvijoje.

Po tikrinimo Latvijoje išlindo Lietuvos žuvininkystės sistemai nemalonūs duomenys. Klaipėdos žvejų grupė iš ES institucijų gavo tikrinimo Ventspilyje duomenis. Latvijos Žvejybos kontrolės departamento direktorė Evija Šmitė pranešimą pateikė ir Lietuvos žuvininkystės tarnyba. Jis užregistruotas šių metų sausio 6 dieną. Nurodyta, kad laive „Gilija“ iš viso buvo 218690 kilogramų žuvų, o 21 proc. neįrašytas laivo dokumentuose.

Žuvininkystės srities teisininkas Arvydas Žiogas tikino, kad pagal Latvijos teisę už pažeidimą, kai dokumentuose nenurodytos sugautos žuvys, įmonei gali būti skirta griežta sankcija net iki žvejybos licencijos naikinimo.

Galimą pažeidimą Latvijos žvejybos kontrolės departamentas ketina analizuoti vasario 10 dieną.

„Protokolas yra skundžiamas teisme. Ten yra elementarių gramatinių, skaičiavimo klaidų. Jis visiškai niekinis. Tai yra rimtas užsakymas, kuris sutapo su Seime svarstomu Žuvininkystės įstatymu“, - tikino A.Aušra.

Tarsi Latvijos žvejybos kontrolės institucijos būtų koks nors Lietuvoje konfliktuojančių žvejų įrankis?

„Po laivų sulaikymo Latvijos vandenyse buvo teigiamas, jog jie slapstėsi nuo vėjo. Dabar aiškėja, kad jie galėjo daryti pažeidimus“, - atkreipė dėmesį Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ vadovas Artūras Maželis. Jis pastebėjo ir tai, kad A.Aušra iki šiol atsiribodavo nuo bendrovės „Baltijos šprotai“, o dabar, kai išaiškėjo tas incidentas, lyg ir gina ją.

Baltijos jūros 2016 metų kvotų dalies (80 proc.) paskirstymas tonomis

 

Bendrovė

 

Rytinės menkės

 

Vakarinės menkės

 

Strimėlės

 

Šprotai

„Laivitė“

 

25

3

57

35

„Senoji Baltija“

 

443

57

8

445

Narbuto E. IĮ

 

139

18

0

0

„Baltijos jūra“

 

6

2

35

64

„Baltijos žuvys“

 

156

20

156

286

„Baltlanta“

 

217

28

157

183

„Banginis“

 

81

12

929

2175

„Baltijos šprotai“

0

0

1433

2990

„Monistico“

21

2

283

519

Prekybos namai „Aistra“

64

8

156

109

„Ramsun“

9

2

43

32

„Rikneda“

0

1

7

48

„Sedija“

114

15

33

73

„Spika“

148

19

24

319

„Starkis“

71

10

13

3

„Stekutis“

26

4

123

77

„Strimelė“

23

3

117

169

Iš viso

1543

204

3574

7527

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės Indrės Šidlauskienės komentaras:

Latvijos valstybinės aplinkos tarnybos Žvejybos kontrolės departamento pareigūnas mus informavo, kad Latvijos vandenyse su Lietuvos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ,,Gilija" ir ,,Mingė", priklausantys UAB ,,Baltijos Šprotai", galimai pažeidė žvejybos taisykles. Jie paprašė pateikti šių laivų duomenis iš Lietuvos laivų stebėjimo sistemos ir elektroninių žvejybos žurnalų sistemos. Šie duomenys buvo pateikti. Kreipėmės į Latvijos valstybinę aplinkos tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie įvykį. Patikrinimo metu Latvijos pareigūnai nustatė, kad laive ,,Gilija" faktinis žuvų kiekis galimai viršija kiekį nurodytą Žvejybos žurnale. Todėl Latvijos valstybinė aplinkos tarnyba pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Kvotų skyrimo komisija 2016 m. sausio 22 d. skiriant žvejybos kvotą UAB ,,Baltijos šprotai" neturėjo pagrindo jos mažinti, nes dėl galimo pažeidimo Latvijos valstybinė aplinkos tarnyba dar nėra priėmusi sprendimų nei dėl sankcijos ūkio subjektui, nei dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų