Kad beveik prieš 20 metų Lietuva perėjo iš socialistinės santvarkos į kapitalizmą, šiandien yra patenkinti kur kas mažiau šalies gyventojų nei 1991 m. Dauguma lietuvių taip pat mano, kad šiandien ekonominės sąlygos yra blogesnės negu Nepriklausomybės pradžioje.

Berlyno sienos 20-ųjų griūties metinių proga tyrimų bendrovės "Pew Research Center" atliktas nuomonių tyrimas parodė, kad planinės ekonomikos pakeitimą laisvosios rinkos idėjomis pagrįstu ekonomikos modeliu šiandien palaiko pusė Lietuvos gyventojų (50 proc.). Tokiam žingsniui pritariančių šalies gyventojų 1991 m. buvo gerokai daugiau – net 76 proc. Beje, perėjimas iš socializmo į kapitalizmą šiandien blogiau vertinamas ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse.

Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis apklaustų šių šalių gyventojų, išskyrus lenkus ir čekus, nurodė, jog ekonominė padėtis jų šalyse šiandien yra blogesnė negu prieš 20 metų. Taip mano ir 48 proc. lietuvių, tik 23 proc. jų nurodė, kad ekonominė padėtis šalyje šiandien yra geresnė, 15 proc. ją laikė nepakitusia.

Kita vertus, gyvenimo sąlygas gerai ir labai gerai vertinančių žmonių Lietuvoje per 20 metų padaugėjo. Kad šiandien gyvena gerai, teigė vienas iš trijų lietuvių (35 proc.), nors 1991-aisiais taip teigė tik kas aštuntas lietuvis (13 proc.).

Įdomu ir tai, kad lietuviai valstybės vaidmeniui visuomenės gyvenime teikia didžiausią reikšmę iš visų apklaustųjų. Paprašyti pasirinkti, kas svarbiau – aktyvus valstybės vaidmuo siekiant užtikrinti visuomeninę gerovę ar sudaromos galimybės siekti asmeninių tikslų – net 79 proc. lietuvių pasisakė už pirmą variantą ir tik 17 proc. prioritetą teikė individualioms galimybėms.

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Žmonės linkę idealizuoti praeitį ir visada lengva pasakyti, kad anksčiau gyventi buvo geriau. Vis dėlto jeigu šiandien būtų galima įsėsti į traukinį, kuris nuvežtų atgal į Sovietų Sąjungą, vargu ar atsirastų daug norinčių ten grįžti. Tikrąjį atsakymą žinotume tik tada, jei žmogus iš tiesų galėtų pagyventi socialistinėje sistemoje, pavyzdžiui, Kuboje ar Šiaurės Korėjoje, ir tada palyginti.

Idealių sistemų pasaulyje nėra, todėl tenka rinktis iš tų, kurios labiausiai leidžia atsiskleisti individualioms galimybėms, gyventi geriau ir turtingiau. Ne vienas tyrimas įrodė, kad kapitalizmas kaip tik ir yra tokia sistema, kuriai dabar dažnai metami kaltinimai dėl ekonomikos krizės. Tačiau pasaulinę krizę sukėlė ne kapitalizmas, o nepamatuotai valdžios leidžiami pinigai. Žmonės į tai nesigilina ir dėl negandų kaltina visą sistemą.

Apskritai, kai gyvenome Sovietų Sąjungoje, tada Vakarų šalys atrodė kaip kapitalizmo bastionas. Kai tapome laisvi, pamatėme, kiek daug jose socializmo, ir užsigeidėme, kad taip turėtų būti ir pas mus, valdžia visais turėtų pasirūpinti. Toks išlaikytinio mentalitetas Lietuvoje gana paplitęs. Vis dėlto turime suvokti, kad valstybė pati nieko neturi ir gali duoti tik tai, ką surenka į biudžetą, o norint į jį surinkti daugiau, kažkas turi pasilikti mažiau. Tai žmonės supranta, kol jų pačių nepaliečia, kitu atveju, kyla didelis nepasitenkinimas.

Ši krizė turėtų išblaivinti ir grąžinti daugelį į realybę, paskatinti kitaip vertinti savo darbą, taupymo svarbą. Jeigu norime gyventi kaip šveicarai, tai ir turime dirbti kaip jie, o šiandien to tikrai nėra. Kitas svarbus veiksnys – Vyriausybė turi netrukdyti žmonėms užsidirbti. Šiandien tai padaryti labai sunku dėl sudėtingų įmonės įregistravimo procedūrų, griežtų darbo santykių.