Tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos gyventojų teigia nesą tikri, ar žino, kas yra indėlis. „Norint keisti požiūrį į žmonėms prieinamas finansines priemones ir padėti jiems pasirūpinti savo gerove, būtinas visuomenės finansinis švietimas. Visiems derėtų žinoti, kad yra priemonių, padedančių įdarbinti turimas lėšas“, – teigė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad beveik pusė gyventojų (47 proc.) nėra tikri arba nežino, kuo skiriasi terminuotasis ir kaupiamasis indėliai.

„Nerimaujantys dėl ekonomikos sulėtėjimo ir dėl to pinigų įšaldyti indėlių sąskaitose nenorintys žmonės dažnai net nežino apie kaupiamąjį indėlį, kurio lėšomis disponuoti galima gerokai laisviau, negu padėjus terminuotąjį indėlį. Kaupiamasis indėlis yra patogesnis gyventojams, norintiems prireikus paimti dalį indėlio sumos, neprarandant sukauptų palūkanų. Taip galima visuomet turėti atsargą nenumatytoms išlaidoms. Toks indėlis taip pat turi ir kitą privalumą – apskaičiuotos palūkanos kartą per mėnesį gali būti pervedamos į kaupiamojo indėlio arba mokėjimo sąskaitą ir kitą kartą jau apskaičiuojamos nuo padidėjusios sumos. Terminuotojo indėlio atveju, sulaukus termino pabaigos, sumokamos iš anksto žinomos palūkanos“, – skirtumus aiškino E. Dovbyšienė.

Visiems derėtų žinoti, kad yra priemonių, padedančių įdarbinti turimas lėšas.

Anot jos, kaupiamojo indėlio palūkanos apskaičiuojamos kiekvieną dieną, todėl papildomas įmokas naudinga įmokėti bet kuriuo metu.

Tyrimo duomenimis, 27 proc. lietuvių galvoja, kad, norint sudaryti indėlio sutartį, reikia bent 100 eurų, dar beveik penktadalis mano, kad reikėtų bent 1 tūkst. eurų ar daugiau.

„Indėlio sutarties sudarymui reikalingą minimalią pinigų sumą (100 eurų) gyventojai sieja su dažniausiai terminuotiems indėliams taikomomis sąlygomis, tačiau, kaip rodo tyrimas, nemaža dalis vis dar įsitikinusi, kad, norint pradėti naudotis finansinėmis priemonėmis, reikia gana nemažų santaupų. Tuo tarpu kaupiamąjį indėlį mūsų banke galima padėti turint bet kokią laisvą sumą, kad ir eurą“, – sakė E. Dovbyšienė.

Nors indėliai yra laikomi saugiausia taupymo forma, jų šiuo metu turi vos kas trečias (35 proc.) Lietuvos gyventojas. Daugiau negu pusė tyrime dalyvavusių gyventojų (53 proc.) teigė indėlio neturintys todėl, kad stokoja būtinų santaupų.

Vienas iš keturių apklaustųjų (24 proc.) nerimauja dėl ekonominės padėties, todėl nėra linkę ilgesniam laikui atidėti turimų santaupų. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų laukia didesnių palūkanų, tiek pat indėlio neturi, nes ne itin gerai žino, kas tas indėlis apskritai yra. Dar 13 proc. gyventojų nurodo indėlių neturintys, nes atliekamus pinigus investuojantys. „Vis tik nereikėtų pamiršti, kad investuoti vertėtų pradėti sukaupus finansinę pagalvę, kurią saugiai būtų galima laikyti kaip indėlį“, – priduria E. Dovbyšienė.

Tyrimą šių metų gegužės mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. 18–74 metų Lietuvos gyventojų.