Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad anksčiau šeimos galėjo įsigyti daug didesnį būstą.

„Vilniuje vidutines pajamas gaunanti šeima įperka 50 kv. m, vidutinės kainos būstą. Prieš tris metus vidutinė šeima galėjo įgyti 70 kv. m būstą“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuo 2010 m. būsto įperkamumas smarkiai sumažėjo, to priežastis – didelės palūkanos ir į rekordines aukštumas pakilusi kv. m kaina.

Žmonių algos  auga, bet ne taip greitai, kaip kilo būsto kainos, o ypač Vilniuje.

Dabar, panašu, situacija keičiasi.

„Būsto kainos nedidėja arba beveik nedidėja, vidutinio darbo užmokesčio augimas išlieka spartus. Matome, kad pradėjo mažėti palūkanų normos, kas taip pat didina būsto įperkamumą“, – kalbėjo N. Mačiulis.

NT agentūros taip pat pastebi – situacija gerėja.

„Mes dabar jaučiame, kad šiek tiek padaugėjo užklausų ir skambučių, žmonės domisi, nebuvo nustoję domėtis. Pagrindinė problema – kainos buvo sunkiai įperkamos“, – pasakojo „Capital“ brokerė Julita Petravičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vystytojai taip pat tiksi, kad NT rinka atsigaus.

„Dabar jau bus skatinamos investicijos, būsto statybos. Žmonės galės tuo pasinaudoti“, – teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Pastebima, kad Vilniuje didėja naujos statybos būstų pasiūla. Vilniaus rinka – keturis kartus didesnė už Kauno, už Klaipėdos – dešimt kartų.

„Klientų pasirinkimo galimybės yra smarkiai padidėjusios, ko labai seniai nematėme Vilniaus būstų rinkoje. Paskutinius keletą metų susidurdavome su būsto pasiūlos trūkumu“, – kalbėjo „Eikos“ plėtros vadovas Tomas Žiaugra.

„Dabar matome, kad būsto pasiūloje, pavyzdžiui, Vilniuje naujos statybos būstų yra 5 tūkst. 500. Tai reiškia, tiek būstų, iš kiek pirkėjas gali ateiti ir rinktis“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Tačiau naujausia žmonių apklausa rodo, kad kas trečias gyventojas sunkiai gali įsigyti NT. Šios rinkos ekspertas Viktoras Račkovskis neslepia, kad šiuo metu trūksta bendro darbo tarp verslo ir valdžios. 

„Vystytojai sustabdė savo statybas,  nes pasiūla auga ir niekas neperka. Matome iš valdžios pusės lygiai taip pat sudėtingėjančias sistemas ir sudėtingėjančius statybos leidimus“, – tikino „Centro klubo“ direktorius V. Račkovskis.

Pasak Lietuvos banko, valdžiai reikia susitarti dėl ilgalaikės būsto prieinamumo politikos, nes šiuo metu nėra ilgalaikės strategijos.

„Kaip pasakėčioje, visi traukia vadžias į savo pusę, bet iš tikrųjų, kaip į vieno esminių žmogaus pirkinių ir gyvenimo vietos užtikrinimo“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Kai kurie ekonomistai Lietuvos banko pasiūlymą, kuriuo siekiama reguliuoti būsto rinką, vertina kritiškai.

Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai valdžiai įsikišus, NT rinka nebesivysto.

„Tai nepadeda NT vystymui ir sukuria tokią rinką, kur vėliau būstą įsigyti tampa labai sudėtinga, tenka stovėti eilėse, kada gali jį išsinuomoti“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, geriausia sukurti tokią aplinką, kurioje būtų kuo mažiau barjerų NT vystytojams.

Jeigu palūkanų normų mažėjimas ir toliau tęsis, būsto rinkos atsigavimo galima tikėtis kitais metais.