Daugiau apie tai pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Dalia Danė. 

– Ar reikia žmonėms atostogų? 

– Labai džiugu, kai darbuotojams patinka jų darbas, bet svarbu yra ir tinkamai pailsėti. Kasmetinės atostogos yra tam skirtos, kad darbuotojas pailsėtų nuo darbo, atgautų darbingumą, produktyvumą ir toliau sėkmingai darbuotųsi darbe. Kiekvienais darbuotojo darbo metais turėtų būti suteikiamos atostogos. 

– Priminkime, kiek dienų per metus darbuotojui priklauso atostogų? 

– Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirba penkias dienas per savaitę, tokiam darbuotojui suteikiamos atostogos darbo dienomis, dvidešimt darbo dienų per metus. Jeigu darbuotojai dirba daugiau, pavyzdžiui, šešias darbo dienas per savaitę, tada priklauso 24 darbo dienos. Jeigu darbuotojai dirba mažiau arba skirtingą dienų skaičių per savaitę, tokie darbuotojai atostogauja savaitėmis ir per metus turėtų keturias savaites atostogų. Taip pat yra tam tikros darbuotojų grupės ir kategorijos, kuriems priklauso ilgesnės trukmės atostogos. Pavyzdžiui, neįgalieji darbuotojai atostogauja ilgiau, 25 darbo dienas. Darbuotojams, kurie savo darbe susiduria su didesne profesine rizika, priklauso pailgintos atostogos. Jie net galėtų atostogauti iki 41 dienos, Vyriausybė tvirtina tokių darbuotojų atostogų trukmę. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Nebespės išnaudoti atostogų ar vis dėlto kitaip ta kaupimo sistema veikia ir dar turi galimybę pasinaudoti šiais metais sukauptomis atostogomis? 

Labai svarbu kiekvienam darbuotojui žinoti, kad Darbo kodekse yra įtvirtinta trejų metų taisyklė.

– Jeigu nespėjo pasinaudoti šiais metais sukauptomis atostogomis, tikrai galės pasinaudoti ir kitais metais, bet labai svarbu kiekvienam darbuotojui žinoti, kad Darbo kodekse yra įtvirtinta trejų metų taisyklė. Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti už jas piniginę kompensaciją, pavyzdžiui, darbo santykių nutraukimo atveju, prarandama praėjus trejiems metams nuo tų kalendorinių metų pabaigos, kada įgijo teisę į atostogas. 

– Pasibaigus 2024 metams, jeigu dirbau trejus metus be atostogų, nuo kitų metų sausio 1 dienos iš tų 60 dienų visų išnaudoti nebegalėsiu, teisingai? 

– Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas įsidarbino 2020 metų liepos 1 dieną, jo pirmieji darbo metai prasideda liepos 1 dieną, pasibaigia birželio 30 dieną. Atitinkamai už tuos darbo metus darbuotojas turi teisę pasinaudoti atostogomis iki 2021 metų pabaigos ir dar plius trejus metus. Tai reiškia, 2022, 2023, 2024 metais. Teisę už 2020–2021 metus praras 2025 metų sausio 1 dieną, nebent buvo kažkokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių negalėjo pasinaudoti tomis atostogomis. Pavyzdžiui, naudojosi tikslinėmis atostogomis, buvo vaiko priežiūros atostogose, turėjo ilgesnį ligos laikotarpį ir dėl to negalėjo naudotis atostogomis. Žinoma, tokie atvejai turėtų būti įvertinami ir sudaroma galimybė darbuotojui pasinaudoti atostogomis ir už tą ilgesnį nei trejų metų laikotarpį. 

– Kaip dvidešimt dienų priklausančių atostogų per metus turėtų būti išdėliotos, ar galiu eiti atostogauti keturis kartus po savaitę? 

– Viena atostogų dalis turi būti nepertraukiama. Jeigu, pavyzdžiui, darbuotojui priklauso dvidešimt darbo dienų atostogų per metus, tai reiškia, kad dešimt darbo dienų jis turėtų išnaudoti nepertraukiamai. Likusi atostogų dalis gali būti skaidoma, pavyzdžiui, po savaitę arba, pavyzdžiui, jeigu yra poreikis atostogauti trumpiau, tik kelias dienas, tai galėtų būti suteikiama ir smulkesnėmis dalimis, bet viena dalis turi būti nepertraukiamai.  

– Ar vadovas turi kažkokių įrankių darbuotoją priversti išeiti atostogų? Kokios galimos priemonės? 

– Svarbu paminėti, kad ne tik darbdavys turi pareigą suteikti darbuotojams atostogas kiekvienais darbo metais, bet ir patys darbuotojai turi suprasti, kad jie taip pat turi atostogauti, kad atgautų darbingumą ir tinkamai pailsėtų. Žinoma, jie neturėtų piktnaudžiauti ir turėtų naudotis tomis atostogomis. Jeigu darbdavys susiduria su tokia situacija, kad darbuotojai piktnaudžiauja ir dėl tam tikrų priežasčių nėra linkę naudotis kasmetinėmis atostogomis ir mato, kad kaupiasi nemaža atostogų dalis, rekomenduojame pirmiausia pasikalbėti su darbuotojais ir paaiškinti, kad jie turi ilsėtis ir naudotis kasmetinėmis atostogomis. Taip pat darbdavys gali nustatyti kasmetinių atostogų tvarką, kurioje būtų aptarta situacija, ką daryti tokiu atveju, jeigu darbuotojai nesinaudoja kasmetinėmis atostogomis. Jeigu darbuotojas atsisako naudotis kasmetinėmis atostogomis, manytume, kad darbdavys turėtų suteikti bent jau privalomų, nepertraukiamų atostogų laikotarpį. Pavyzdžiui, dešimt dienų numatyti atostogų eilėje, informuoti darbuotoją, kad jis turėtų pasinaudoti atostogomis konkrečiu laikotarpiu.