Jau šiemet Lietuvoje, žadama, bus renovuotas dutūkstantasis daugiabutis, o Ignalina taps pirmuoju šalies miestu atnaujinusiu visus miesto daugiabučius. Tokie rezultatai skaičiuojami 2013 m. atnaujinus renovacijos programą.

Tiesa, beveik kiekviena valdžia vis pakoreguoja jos modelį. Ir šį kartą vyriausybė nusprendė šiek tiek pakeisti kai kuriuos finansinius dalykus – dešimtadaliu didinama parama, skirta šilumos punktams atnaujinti, valstybė trečdalį lėšų dengs už elektros ūkio sutvarkymą.

„Ne tokia didelė dalis, kaip mes norėtume, renovuojamų namų renovuoja šilumos punktus, tai šilumos sistemos renovacijai, atnaujinimui, ne 30 proc. skiriam, o 40 proc., tai 10 proc. didesnė“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

„Šilumos punktas susideda su šilumos tiekimo ir karšto vandens ruošimo prietaisų keitimu į pažangius, modernius ir energiją taupančius prietaisus, o šildymo sistema, vamzdynai, prietaisai ir balansiniai ventiliai ant sistemos taip pat kartu sudėjus“, – aiškino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.

Nors, kaip ir anksčiau, valstybė apmokės 30 proc. visų renovacijos išlaidų, į jas bus įskaičiuojamas ir elektros ūkio modernizavimas. Tuo metu lengvatinę paskolą, be valstybės dotacijos, bus galima naudoti keičiant šalto vandens vamzdyną, kanalizaciją, įrengti priešgaisrinę sistemą, o nuo praėjusių metų ir remontuoti laiptines.

Keičiasi ir valstybės paramos teikimo tvarka. Nuo šiol paskola renovacijai su valstybės garantija, t.y. fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, bus suteikiama nebe 20, o tik 5 metams. Vėliau gyventojams jas gali tekti mokėti tokias, kokias nustatys kreditorius.

„Labai didelė dalis gyventojų grąžina paskolas per 5-7 metus ir tokiu būdu nutraukia kreditų sutartis ar mokėjimus, ir valstybė pasiėmė įsipareigojimą, kad 5 metus ji dengs visas palūkanas, kurios bus virš 3 proc. Mes labai tikimės, kad bus pasiūlytos tokios finansinės sąlygos, kad tos palūkanos nebus didesnės nei 3 proc.“, – pasakojo M. Narmontas.

Siekiant aukštesnės kokybės, nuo šiol nebegalima pirkti rangos darbų kartu su techninio projekto rengimu – turės būti skelbiami atskiri konkursai. Griežtėja ir  daugiabučių atnaujinimo proceso dalyvių atsakomybė. Projekto administratoriai (įmonė ar pirmininkas) turės su būsto energijos agentūra pasirašyti valstybės paramos sutartį ir įsipareigoti, kad tinkamai informuos gyventojus apie renovacijos procesus. Didesnės prievolės techninės ir statybos darbų prižiūrėtojams.

„Šiuo metu užtektų vien tik pastabos iš statybos inspekcijos pusės, kad darbai atliekami nekokybiškai, ir užsakovas galėtų ženkliai lengviau pakeisti techninį prižiūrėtoją. Bus žymiai labiau sugriežtinta atsakomybė projekto administratoriaus, kad jis aktyviau prižiūrėtų kokybę, kad jis siektų sparčiau ir greičiau įgyvendinti projektą ir pasiekti tuos rezultatus, kurie yra numatyti“, – teigė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Valstybė deklaruoja tikslą kasmet renovuoti apie 500 daugiabučių, maždaug tiek jų šiuo metu ir renovuojama, o iki vasario, paskelbus kvietimus, laukiama dar tiek pat naujų paraiškų renovacijai. Atnaujinimo darbai turėtų prasidėti šiemet arba kitąmet.