- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo liepos keičiantis dienpinigių mokėjimo tvarkai, darbuotojų atstovai sako, kad situacija komandiruojamiems darbuotojams pagerės nedaug. Savo ruožtu verslas tik iš dalies sutinka su pokyčiais ir mano, kad didinti maksimalių dienpinigių nėra pagrindo, nes kainos Lietuvoje kartais lenkia kainas užsienyje.
Trišalėje taryboje šiemet sutarus ir Vyriausybei patvirtinus, nuo liepos 1 dienos grįžtama prie ankstesnės, iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo buvusios tvarkos, kad dienpinigiai negali būti mažinami daugiau kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtinto maksimalaus dydžio.
Be to, numatyta, kad daugelyje šalių maksimalūs dienpinigiai didės, pavyzdžiui, Vokietijoje – nuo 58 iki 62 eurų, Prancūzijoje – nuo 57 iki 63 eurų, Danijoje – nuo 57 iki 80 eurų, o Lietuvoje – nuo 5,7 euro iki 15 eurų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Šveicarijoje, maksimalūs dydžiai mažėja.
Profsąjungos atstovas: darbuotojai nieko nepajus
Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis teigia, kad net ir didėjant maksimaliems dienpinigiams, išlieka galimybė juos mažinti. Pasak jo, teisingiausia būtų suvienodinti dienpinigius, mažinti jų dalį pajamose.
Nenormali situacija, kada dienpinigiai du kartus didesni negu pats atlyginimas, netgi tris.
„Išlieka vis tiek dienpinigių mažinimas. Darbuotojai iš to nieko nepajus, tiktai bus lengviau darbdaviui, pavyzdžiui, Danijoje daugiau nurašyti dienpinigių, nes Danijoje dabar padarys 80 eurų. Dabar atstatė iki 50 proc., bet mūsų yra (siūlymas – BNS), kad būtų 100 proc., kad nebūtų mažinama. O iš tikro norėčiau, kad padarytų į bet kurią šalį 40 eurų ir padidintų tą taip vadinamą bazinį atlyginimą, vietoje 1,3 koeficientas būtų 2 – 800 eurų į rankas“, – BNS sakė G. Kondrackis.
Jis, be to, kelia klausimą dėl dienpinigių dalies komandiruojamų darbuotojų pajamose. Profesinės sąjungos pirmininko teigimu, nėra normalu, kad atlyginimas yra kelis kartus mažesnis už dienpinigius. Jis perspėja, kad tokia situacija palanki formuotis „šešėliui“.
„Nenormali situacija, kada dienpinigiai du kartus didesni negu pats atlyginimas, netgi tris. Nes atlyginimas yra 500 eurų, o dienpinigiais jie dar prirenka per mėnesį, sakysime, iki dviejų tūkstančių. 1500 išmokama dienpinigiais. (...) Valstybė praranda daug pinigų. Duodama pasirašyti kasos išlaidų orderius, jie pasirašo, neva tuos pinigus gavo (...) Viskas lieka verslininkui kažkur stalčiuje“, – argumentavo G. Kondrackis.
„Linava“: dienpinigių didinimas taps našta verslui
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidiumo narys, bendrovės „Telmento autotransportas“ savininkas ir vadovas Artūras Telmentas sako neprieštaraujantis naujai tvarkai, tačiau maksimalių dienpinigių didinimas, pasak jo, taps našta verslui.
„Paskutinė Darbo kodekso tvarka buvo nuo 0 iki 100 proc. (galima mažinti dienpinigius – BNS), tai mes čia su profsąjungomis suderėjome, kad ne mažiau 50 proc. – palaikau poziciją, kad mažiau nei 50 proc. būtų nesąžininga mokėti žmonėms. Pagal dabartinius esamus įkainius, manau, kad tai yra normalu (...) Dienpinigių pakėlimas – tai našta verslui (...) Aš tos naujos tvarkos kaip ir nelabai palaikyčiau, nes kuro kainos auga. Sudaroma, sakykime, terpė padidinti mokestinę naštą vežėjams“, – BNS teigė A. Telmentas.
A. Telmento teigimu, nėra pagrindo šiuo metu didinti maksimalių dienpinigių, nes kainos užsienyje kai kur mažesnės, nei Lietuvoje. Pasak jo, ir dabartiniai dienpinigiai leidžia „žmonėms normaliai gyventi“.
„Mes su tais komandiruotpinigiais Lietuvoje galime gyventi, nors kainos pas mus žymiai didesnės. Jeigu komandiruotpinigiai yra 57 eurai į dieną, tai 57 eurus nelabai gauna žmonės toje pačioje Lietuvoje dirbdami. Kai pradėjome ES dirbti, tai žmonės (į užsienį – BNS) išvažiuodavo pilnais krepšiais (...) Dabar lietuvių vairuotojas praktiškai nieko nesiveža, perkasi viską Vokietijoje, Prancūzijoje, o iš ten grįždami vežasi kavą, kraunasi tuos automobilius“, – sakė A. Telmentas.
Naujajame maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nelieka dalies valstybių, pavyzdžiui, Fidžio, Salvadoro, Taičio, Žaliojo Kyšulio ir dalies kitų. Atsiranda „kitų valstybių“ sąvoka, šios grupės valstybėms galios 31 euro dienpinigiai.
Nuo liepos 1 dienos nebebus nustatomi atskiri dienpinigiai miestams, tai yra, Maskvai, Sankt Peterburgui, Rygai, Astanai ir Niujorkui – jiems galios atitinkamų šalių – Rusijos, Latvijos, Kazachstano ir JAV – dienpinigių maksimalūs dydžiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos: ką būtina žinoti?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos. To dar nespėjo daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų. Dažniausi pasiteisinimai – pamiršo arba nežinojo, kad pajamas turi deklaruoti. VMI primena, pavėlav...
-
Klaipėdiečiai gali butus šildytis ir toliau1
Vakar Klaipėdoje oficialiai baigtas šildymo sezonas. Atsižvelgus į vyraujančias palankias orų prognozes, šildymą nuspręsta išjungti. Tačiau gyventojai, dar nenorintys šildymo nutraukti, gali raštu kreiptis į š...
-
Ekonomistai: šalies ekonomika grįžo į augimo trajektoriją, ji augs ir toliau
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo. ...
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę didėjo 5 proc.2
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos i&sca...
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.2
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...
-
Lietuvos BVP per ketvirtį augo 0,8 proc., per metus 2,9 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį. ...
-
Žiniasklaida: Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių bent už 130 mln. eurų
Pasitelkiant sankcijų apėjimo schemas, Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo dvejopos paskirties prekių bent už 130 mln. eurų, rodo antradienį paskelbtas LRT tyrimas. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus, bet dalis jų toliau didina paslaugų įkainius16
Nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai. ...
-
„Sodra“: balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti PSD įmokų skolas
Balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, pranešė „Sodra“. ...
-
Panevėžio rajono gyventojai Vilniuje protestuos dėl „Rail Baltica“ statybos2
Panevėžio rajono gyventojai antradienį Vilniuje, prie Prezidentūros protestuos dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomų Panevėžio mazgo sprendinių. ...