Į draudimo bendroves dažniausiai kreipiamasi norint apsidrausti nuo realių grėsmių ir rizikų – pradedant turto vagystėmis, gaisrais ar stichinėmis nelaimėmis ir baigiant nelaimingais atsitikimais bei traumomis. Vis dėlto draudikams kartais tenka išgirsti ir ne tokių įprastų prašymų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sako, kad teoriškai galima apsidrausti beveik nuo bet kokios rizikos, tačiau ne visuomet tai daryti yra racionalu, o neįprastos draudimo paslaugos gali kainuoti labai brangiai. Nepaisant to, pasaulyje yra žinoma daugybė atvejų, kai vedami keistų baimių ir motyvų žmonės ar net juridiniai asmenys ryžtasi draustis nuo netikėčiausių dalykų.

Milijonų verti skonio receptoriai ir šypsenos

Didžios Britanijos draudimo rinkos „Lloyd's of London“ duomenimis, apie 60 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų yra apsidraudę nuo nežemiškos kilmės būtybių pagrobimo, vampyro įkandimo ar vilkolakio užpuolimo. JAV gyventojai taip pat gana noriai naudojasi kai kurių draudimo bendrovių siūlomomis paslaugomis drausdamiesi nuo panašių incidentų. Apsidrausti nuo ateivių pagrobimo čia vidutiniškai galima už 150 JAV dolerių, o žadamos draudimo išmokos siekia net iki pusantro milijono dolerių. Tiesa, vargu, ar kam yra tekę jomis pasinaudoti.

Žemiškiau skamba draudimas, atlyginantis finansinę ir moralinę žalą, patirtą prie altoriaus, palikus nuotakai ar jaunikiui. Norinčių apsidrausti nuo tokio įvykio Jungtinėse Valstijose taip pat netrūksta, o tokias paslaugas siūlo bent kelios draudimo bendrovės.

Prie keisčiausių draudimų būtų galima priskirti ir atvejus, kuomet į draudikus kreipiasi tam tikras savo kūno dalis ar organus itin branginantys asmenys. Kojos, rankos, plaukai, šypsena, liežuvis ir dar daugelis kitų kūno dalių buvo draustos šimtams tūkstančių ar netgi milijonams dolerių. Dažniausiai su tokiais prašymais kreipiasi muzikos, kino ar sporto žvaigždės, tačiau pasitaiko ir kitų profesijų atstovų – pavyzdžiui, maisto kritikų, apdraudžiančių savo skonio receptorius 400 tūkst. dolerių suma.

Draudžiasi net ir nuo praktiškai neįmanomo

Verslo įmonės drausdamosios paprastai siekia pašalinti tam tikras su savo veikla susijusias rizikas, tačiau kartais šis atsargumas gali būti ir kiek komiškas. Štai viena britų kelionių agentūra, organizuojanti atostogas egzotiškuose kraštuose, apdraudė savo klientus nuo traumų, patirtų ant galvos užkritus kokoso riešutui. Tokių priemonių imtis bendrovę paskatino atgarsio susilaukę pseudomoksliniai tyrimai apie mirtinus atvejus, kuriuos sukėlė nuo palmių krentantys kokoso riešutai.

Žymiąją Lochneso pabaisą daugelis laiko tik legenda, tačiau dar prieš keletą dešimtmečių buvo nemažai entuziastų, pasišovusių šį gyvį sučiupti. Škotijos viskio gamintojai „Cutty Sark“ aštuoniasdešimtaisiais nusprendė paskatinti nuotykių ieškotojus ir pasiūlė pusantro milijono JAV dolerių atlygį pagavusiems šią paslaptingą būtybę. Atrodytų, bepigu siūlyti tokio dydžio premijas, kai šansų pričiupti greičiausiai neegzistuojantį gyvį nėra. Vis dėlto kompanija apsidraudė nuo tokios galimybės. „Lloyd's of London“ sutiko apdrausti bendrovę, tačiau aiškiai apibrėžė, kokius kriterijus turi atitikti sugautas padaras, kad būtų pripažintas garsiąją ežero pabaisa.

Nuo netikėtos kitų sėkmės draudžiasi ir sporto renginių organizatoriai. Pavyzdžiui, golfo turnyruose siūlomi didžiuliai piniginiai prizai dalyviams, kurie įridens kamuoliuką į duobutę iš pirmo karto. Nors šansai tai padaryti yra itin menki, organizatoriams tektų nemenki nuostoliai, jei vienam laimingajam pasisektų. Siekdami to išvengti sporto turnyrų organizatoriai kreipiasi į draudimo bendroves.

Lietuviai su keistais prašymais kreipiasi retai

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius sako, kad itin keistų ar netikėtų pageidavimų apsidrausti sulaukiama gana retai, o didžioji dalis klientų domisi standartiniais draudimo produktais.

„Nemaža dalis siūlomų paslaugų, pavyzdžiui, transporto draudimo, apima platų spektrą rizikų, todėl įsigyjant jas dažniausiai nėra poreikio išskirti specifines grėsmes“, – sako T.Nenartavičius. „Kalbant apie draudimą nuo egzotiškesnių, rečiau pasitaikančių rizikų, esame gavę prašymų apdrausti smuikininkų, pianistų rankas. 1999 m. ir 2000 m. sandūroje gavome daug prašymų apdrausti skaitmeninėje laikmenoje esamus duomenis, nes žmonės baiminosi, kad keičiantis metams pasikeis duomenų formatas ir jie išnyks“.

Tiesa, pasak draudimo eksperto, šiandien toks prašymas nieko nebestebina. Atvirkščiai, draudimo bendrovės net siūlo atskirus produktus nuo kibernetinių įsilaužimų ir duomenų praradimo.

Nekasdienių prašymų kartais pateikia ir įmonės. Draudikai pamena gavę keletą užklausų iš biokurą gaminančių įmonių, kurios norėjo apsidrausti nuo verslo nutraukimo dėl gyvūnų mėšlo trūkumo, kuris yra biokuro sudedamoji dalis. Europos bendrovei „ERGO Insurance“ Lietuvoje taip pat teko gauti pageidavimų apdrausti saulės energiją gaminančią įmonę nuo nepakankamo saulės šviesos kiekio.

Pasak T. Nenartavičiaus, svarstant neįprastus draudimo variantus visuomet reikia įvertinti, ar tikrai toks draudimas apsimoka finansiškai, ar rizikos tikimybė, galimai jos padaryta žala yra adekvati draudimo kainai, galiausiai, ar draudimas neprasilenkia su sveiku protu.