„Natūralu, kad keliautojams tai nėra džiuginančios naujienos, kai juos pasiekia kelionių organizatorių laiškai, kad keliaujant teks primokėti. Tačiau taip siekiama išlaikyti kelionių organizatorių likvidumą, nes jų patiriamos išlaidos yra labai didelės ir tokių kaštų, kurie galėtų amortizuoti šiandienos sąnaudas, kelionių organizatoriai nebuvo numatę. Sunku įsivaizduoti verslą, kuris galėjo numatyti, kad taip stipriai pasikeis degalų kainos“, – komentavo ji.
M. Plepytė-Rainienė pažymi, kad papildomo mokesčio dydis nėra vienodas – jis priklauso nuo skrydžio trukmės ir krypties. Pavyzdžiui, skrendant į Tenerifę jis bus didesnis nei keliaujant į Bulgariją. Be to, kiekvienas organizatorius, pasak jos, taiko savo strategiją – vieni mokestį fiksuoja ilgesniam laikui, kiti jį perskaičiuoja kas mėnesį, vertindami rinkos situaciją.
„Norėtųsi tikėti, kad artimiausiu metu atsiras daugiau pastovumo, kainos sumažės ir kelionių organizatoriai galės atšaukti degalų mokesčius arba jų apskritai nebetaikyti. Tačiau natūralu, kad bent artimiausioje ateityje tokie sprendimai sunkiai įsivaizduojami“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
Papildomo mokesčio dydis priklauso nuo skrydžio trukmės ir krypties.
Pasak kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, aviacinių degalų kainos per gana trumpą laiką išaugo iki 95 proc., o keliautojams taikomas degalų mokestis padengia tik dalį padidėjusių sąnaudų.
Nepaisant kylančių aviacinių degalų kainų, jos teigimu, kelionių rinka išlieka stabili. Tai, kad lietuviai toliau aktyviai perka keliones, teigia ir kelionių organizatorės „Itaka“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Justinas Šlopšnys.
Nors keliautojų srautai išlieka aktyvūs, M. Plepytė-Rainienė pabrėžia, kad sektoriui stabilizuoti būtina valstybės parama.
Naujausi komentarai