„Praeitais metų dėl 80 mln. eurų neįsisavinimo, ekonomistų paskaičiavimais, kurie daugina 1 eurą iš 5 , valstybė prarado apie 400 mln. eurų lėšų, už kuriuos būtų perkamos medžiagos, įranga, darbo vietos sukurtos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Gradauskas.

Pasak jo, statybų sektoriuje per pastaruosius kelerius metus buvo prarasta 3 tūkst. darbo vietų.

„Sutinkame, kad reikia daryti tvarkingai, pasižiūrėti, kas yra praeityje labai gerai, tačiau negalime stovėti vietoje. Trys metai yra laikotarpis, per kurį mes labai atsilikome“, – kalbėjo R. Gradauskas.

„Kada premjeras klausia, ar kelininkams trūksta pinigų, sakau, kad netrūksta, nors visą laiką mes prašydavome pinigų. Dabar trys metai mes esame nutilę – kaip galime prašyti lėšų, jeigu jos lieka neįsisavintos“, – pridūrė R. Gradauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas posėdyje teigė, jog 2018 metais buvo nepanaudota 85 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Tuo metų įmonės „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Juozas Aleksa sakė, jog rangovai priversti dirbti ypač sunkiomis sąlygomis, jiems perkeliamos visos rizikos.

„Rangovui perkeliamos visos rizikos ir atsakomybės. Sutartys su LAKD yra vienapusiškos, nėra pasidalijimo rizikomis, absoliučiai viską reikia įvertinti, nežiūrint, kad yra uždėtas labai mažas biudžetas, dėl ko neįvyksta tie pirkimai ir neįvyks ateityje, manau“, – kalbėjo J. Aleksa.

Jis taip pat pateikė pavyzdį, kai, pasak jo, dėl tariamai rangovo pavėluotų atlikti darbų buvo apskaičiuoti didesni delspinigiai nei paties projekto vertė.

„Tai žvėriškos sąlygos ir jos mums riša rankas. Mes kiekvieną dieną mąstome, iš kur nusipirkti skaldos, iš kur gauti kuro. Yra treti metai, kada rangovai dirba su dideliu nuostoliu. Projektavimo terminai nerealūs. Realiai (darbai - ELTA) užtrunka 7 mėnesius, mums yra sąlygos 5 mėnesiai“, – teigė J. Aleksa.

Jo teigimu, rangovai yra priversti dirbti nuostolingai.

Tuo metu LAKD vadovas V. Andrejevas sakė, kad projekto autorinė priežiūra priklauso rangovui, o LAKD, pasak jo, negali atsakinėti, ką reikia suprojektuoti.

„Projekto autorinė priežiūra priklauso konkrečiam subjektui. LAKD negali atsakinėti už kitą subjektą, ką reikėtų suprojektuoti ar ką reikėtų padaryti. Dėl to nereikėtų suabsoliutinti, kad LAKD privalo pasakyti, kokį sprendimą priimti“, – sakė V. Andrejevas.