Tiesiogiai į Rygą „airBaltic“ lėktuvai skraidyti turėjo penkis kartus per savaitę. Maršrutas startavo kovo 30 d., tačiau jau atšauktas. Jo neliks nuo gegužės mėnesio.
„Kuro sąnaudos išaugo tiek, kad nusprendėme verčiau sustabdyti maršrutą nei didinti bilietų kainas iki tokio lygio, kad jie taptų neįperkami mūsų keleiviams. Tai buvo sunkus, bet būtinas sprendimas“, – žurnalistams rašė „airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidentas Mantas Vrubliauskas.
Kitos bendrovės maršrutų iš Lietuvos kol kas nestabdo.
„Jokių pokyčių šiuo metu nematome. Palaikome glaudų santykį su visais Lietuvos oro uostuose veikiančiais vežėjais“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Martynas Jaugelavičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tiesa, situacija nieko gero nežada, ypač dėl kainų keliaujantiems.
„Kuras paprastai sudaro apie ketvirtadalį ar net trečdalį skrydžių bendrovių veiklos sąnaudų“, – aiškino „Skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė.
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, pigių oro linijų bilietas iš Vilniaus į Paryžių brangti gali net 20 eurų.
„Pirmiausia gali matyti mažiau bilietų su nuolaidomis, didesnes galutines kainas vasaros sezonui. Šiam sezonui visada kainos turėjo tendenciją augti, nes keliavimas Europoje padidėja net iki dešimt kartų“, – neslėpė R. Levickaitė.
„Paskutinio dešimtmečio vasaros kainos tikrai bus rekordinės“, – kalbėjo „Skrendu.lt“ atstovė.
Kelionių organizatorius „Tez Tour“ jau antrą karta nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios perskaičiuoja kainas ir prašo keliautojų prisimokėti už degalus. Panašų mokestį taiko ir siuntų tarnybos.
„Prieš Irano karą buvo 34 proc., o dabar 48,5 proc. Tai ženklus pabrangimas oro siuntoms“, – komentavo Lietuvos „UPS“ direktorius Vaidotas Lašas.
Skaičiuojama, kad galutinė siuntos kaina jau galėjo išaugti beveik trečdaliu. Tačiau pinigai – ne didžiausia problema. Esą gali būti, kad net nebus kuo skraidyti, nes beveik pusę aviacinio kuro Europa importuoja iš Persijos įlankos. Užsienio žiniasklaida skelbė, kad Europos Sąjungos atsargos išsekti gali jau gegužės viduryje.
„Jei gegužės ir birželio mėnesiais iš tiesų sutriks tiekimas, manau, tai paveiks daugumą oro uostų Europos Sąjungos šalyse. Tikimės to išvengti ir, kad karas baigsis greičiau“, – atsakyme spaudai rašė „Ryanair“ vadovas Michael O’Leary.
„Mūsų žiniomis, šiuo metu nėra jokių sutrikimų aviacinių degalų tiekime“, – sakė M. Jaugelavičius.
Teigiama, kad kai kurios šalys atsargų turi vos dešimčiai dienų, o dalis Italijos oro uostų jau riboja aviacinio kuro tiekimą.
„Pasakyčiau, kad Prancūzija, Didžioji Britanija gali turėti tokių rizikų“, – neslėpė energetikos viceministras Gabrielis Gorbačevskis.
Anot politiko, Lietuvai toks scenarijus negresia, nes naftos atsargų yra 90 dienų. Lietuvos poreikiams patenkinti užtenka 20 proc. to, ką pagamina Mažeikių nafta.
„Gamina daug daugiau, nei yra mūsų poreikis ir bendrai nei Lietuvos, Latvijos, Estijos poreikis, todėl nemažą dalį irgi eksportuojame“, – dalijosi G. Gorbačevskis.
Britai, prancūzai, italai didžiąją dalį naftos produktų importuoja iš Artimųjų Rytų ir negali taip greitai aviacinio kuro pristatyti į oro uostą.
„Nespėja atvažiuoti iš karto iš gamyklos, nes paklausa yra Vakarų Europoje labai didžiulė“, – aiškino viceministras.
Jei iš tiesų dalis valstybių pritrūks aviacinio kuro, vėl teks atverti rezervus, tačiau tokia pat problema ištikti gali ir dėl dyzelino. Lietuva vienuolikos dienų rezervą jau išnaudojo, tikėdamasi, jog taip sumažins degalų kainas.
Naujausi komentarai