Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, šiuo metu prie valstybinės reikšmės kelių esančią pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą valdo Kelių direkcija, savivaldybės ir atskirais atvejais privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Tokia situacija susiklostė reorganizavus anksčiau šią infrastruktūrą valdžiusias valstybės įmones „... regiono keliai“.

Siekiant efektyviai valdyti valstybinės reikšmės kelių tinklą ir racionaliai naudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, būtina turėti išsamią informaciją apie pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, esančią šalia valstybinės reikšmės kelių, jos techninę būklę, dangos tipą, pločius, ilgius, teisinę (turtinę) priklausomybę. „Turint išsamią informaciją apie takus, bus sudaroma galimybė visos šalies mastu efektyviau planuoti takų tiesimo, remonto ir rekonstravimo darbus, nustatyti aiškius darbų prioriteto kriterijus“, – sako V. Andrejevas.

Pagal sutartį, kurią Kelių direkcija pasirašė su bendrovėmis „Inžinerinis projektavimas“ ir „Projkelva“, dėl esamos pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių tyrimo atlikimo, gauti ir apibendrinti duomenys bus suvesti į Valstybinės reikšmės kelių informacinę sistemą (LAKIS). Pasirašytos sutarties vertė – 49 tūkst. eurų su PVM.

Šiuo metu Kelių direkcija valdo beveik 1950 km pėsčiųjų ir dviračių takų.