Europos centrinis bankas (ECB) dar kartą ryžosi 0,5 procentinio punkto sumažinti bazinę palūkanų normą. Iki 1,5 proc. nurėžta palūkanų norma tapo mažiausia per visą ECB gyvavimo istoriją nuo pat 1998-ųjų.

ECB tikisi, kad penktą kartą nuo praėjusių metų rudens mažinamos skolinimosi eurais palūkanos padės įpūsti gyvybės apmirusiai ES ekonomikai. Vis dėlto ekonomistų nuomone, tokių veiksmų greičiausiai neužteks, o bankas bus priverstas dar kartą mažinti palūkanas. Spėjama, kad dar kartą 0,5 procentinio punkto mažinti palūkanų normas ECB vadovas Jeanas Claude'as Trichet gali ryžtis gegužę.

Šiuo metu 16 euro zonos narių ekonomikos traukiasi sparčiau, negu buvo prognozuota, o J.C.Trichet sulaukia vis daugiau kritikos. Anksčiau nenorėjęs sekti JAV Federalinio rezervų banko pavyzdžiu, kuris skolinimosi palūkanas per trumpą laiką sumažino iki minimumo, ECB delsė veikti ryžtingai. Analitikų manymu, dabar svarbu ne tai, iki kiek mažės bazinė palūkanų norma, o kokių papildomų veiksmų ES ekonomikai skatinti imsis bankas.

Euro zonos narių BVP per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį smuko 1,3 proc., arba 0,1 proc. daugiau, negu prognozavo ECB. Todėl bankas artimiausiu metu ketina pateikti peržiūrėtas šių metų ekonomikos augimo prognozes. Anksčiau prognozuota, kad euro zonos šalių ekonomika turėtų neaugti, o blogiausiu atveju susitraukti 1 proc.

ECB palūkanas nuo praėjusių metų spalio mažina jau penktą kartą. Bazinės skolinimosi eurais palūkanos jau nurėžtos 2,25 procentinio punkto ir spėjama, kad tai dar ne pabaiga. Anglijos bankas yra sumažinęs palūkanų normą iki 0,5 proc., o JAV ir Japonijos centriniai bankai jau skolina už nulines palūkanas.

Kitos dvi normos – palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, ir ribinio skolinimo palūkanų norma – taip pat buvo sumažintos iki atitinkamai 0,5 proc. ir 2,5 proc.