– Kam žmogui reikalingi kadastriniai matavimai ir nekilnojamo turto vertinimas bei kaip tai tampa mūsų kasdienybės dalimi?
– Kadastriniai matavimai – tai matininko veiksmų visuma, kurios metu sudaroma kadastrinių matavimų byla. Galime tai traktuoti taip, kad kadastrinių matavimų byla yra tarsi jūsų nekilnojamojo turto techninis pasas. Kai einate pirkti ar parduoti nekilnojamojo turto ir norite atlikti bet kokį veiksmą, jums reikia šio techninio paso – kadastrinių matavimų bylos. Ateinate pas notarą – jis prašys bylos, kreipiatės į vertintoją – prašys bylos. Jei teiksite paraišką paramai ar kompensacijai, taip pat bus reikalinga byla. Net atliekant elementarų remontą ar didesnius darbus namuose gali būti prašoma kadastrinių matavimų bylos. Nueisite pas projektuotoją – reikės bylos. Su turto vertinimu šiek tiek paprasčiau – tai dokumentas, parodantis, kiek vertas jūsų turtas. Jei kadastriniai matavimai atsako į klausimą, kiek turto yra ir kokios jo ribos, tai turto vertinimas parodo, kiek pinigų tas turtas vertas šiandien.
– Kas kiek laiko reikėtų atlikti kadastrinius matavimus, patikrinimus ar patikslinimus?
– Čia sudėtingas klausimas, nes niekur nėra reglamentuota, kas kiek laiko reikia atnaujinti kadastrinius matavimus. Pavyzdžiui, techninė automobilių apžiūra aiškiai nustatyta – kas dvejus metus. Jei nebūtų tokio reglamentavimo, vieni važiuotų kas trejus ar penkerius metus, kiti – tik tada, kai prireiktų. Su kadastriniais matavimais yra panašiai – nėra nustatyto termino, tačiau sveika juos atlikti kiekvieną kartą, kai atliekamas bet koks veiksmas su nekilnojamuoju turtu. Tai investicija. Kada ji atsipirks, sunku pasakyti, bet galima garantuoti, kad ateityje tai padės sutaupyti pinigų, laiko ir nervų.
– Kalbant apie procedūras, kaip vykdomi kadastriniai matavimai? Koks procesas? Jei žmogus galvoja: turiu kažkur sklypą, daugelį metų jame nebuvau – ką daryti?
– Pirmiausia reikėtų kreiptis į matininką arba į Registrų centrą. Peržiūrimi jūsų turimi dokumentai ir nustatoma sklypo vieta. Matininkas vyksta į vietą, atlieka matavimus. Jei tai žemės sklypas – nustatomos koordinatės, atliekamas ženklinimas, informuojami kaimynai, suderinamos ribos. Jei tai pastatų ar patalpų kadastriniai matavimai – atvykstama į vietą, užfiksuojamos visos charakteristikos: plotas, aukštis, tūris, medžiagos ir kt.
– Kodėl šiandien kadastriniai matavimai ir tikslūs duomenys tokie svarbūs tiek fiziniams asmenims, tiek verslui?
– Kiekvienas žingsnis su nekilnojamuoju turtu reikalauja tikslių dokumentų. Problemos prasideda tada, kai faktiniai duomenys neatitinka to, kas nurodyta dokumentuose. Turime daug pavyzdžių, kai žmonės žino, kad turi nekilnojamąjį turtą ir dokumentus, tačiau jų netikrina. Kai prireikia sudaryti sandorį, staiga paaiškėja neatitikimai. Žmonės kreipiasi skubiai, nes jau suplanuotas sandoris, pasirašomos sutartys. Tačiau ne visada viską galima sutvarkyti taip greitai, kaip norėtų klientas. Yra realių atvejų, kai žmonės net nežino, ką tiksliai turi. Pavyzdžiui, matuojant 16 ha sklypą paaiškėja, kad faktiškai yra 15,5 ha Vadinasi, pusės hektaro trūksta. Žmogus visą laiką mokėjo mokesčius už 16 ha. Jei kompensacija nepriklauso – praradimas akivaizdus. Jei kompensacija priklauso, ji nebus lygi realiai rinkos vertei. Pusė hektaro žemės – reikšminga suma. Atrodė, kad turi nekilnojamąjį turtą, tačiau atsirado kelios rimtos problemos.
– Gal turite daugiau pavyzdžių, kurie parodytų, kaip svarbu verslui ir gyventojams suprasti matavimų atnaujinimo bei tikslių duomenų svarbą?
– Aktualus pavyzdys – daugiabučių renovacija. Įgyvendinant renovacijos projektus, nėra privaloma atnaujinti kiekvieno buto kadastrinių matavimų bylos. Namas renovuojamas, pavyzdžiui, pakeičiamas balkonų įstiklinimas. Gyventojai gyvena ramiai, kol nusprendžia parduoti butą. Notaras ar turto vertintojas pastebi, kad faktinė situacija neatitinka bylos duomenų. Sandoris sustabdomas – reikia kviesti matininką, atnaujinti bylą, ją įregistruoti. Kitas pavyzdys – parama. Projektų valdymo agentūros skiria įvairias kompensacijas, pavyzdžiui, kieto kuro katilams. Teikiant paraišką būtina pateikti kadastrinių matavimų bylą. Jei byloje nurodytas senas šildymo būdas, pavyzdžiui, dujinis, o realiai jau dešimt metų naudojamas kieto kuro katilas, paraiška atmetama dėl neatitikimo. Tuomet reikia skubiai atnaujinti kadastrinius matavimus. Jei delsiama, gali baigtis paraiškų teikimo terminas arba lėšos. Taip sutaupius kelis šimtus anksčiau, galima prarasti kelis tūkstančius.
– Ar pastebite, kad sandoriai ar teisiniai procesai vis dažniau stringa dėl netvarkingų nekilnojamojo turto duomenų?
– Dažniausiai žmonės kreipiasi jau turėdami problemą. Problemą galima išspręsti, tačiau tai kainuoja laiko ir nervų. Notarai stabdo sandorius, bankai nepriima vertinimo ataskaitų, jei yra neatitikimų.
– Kiek trunka sutvarkyti tokius dokumentus, jei viskas daroma ne paskutinę minutę?
– Labai skubant matavimus ir bylą galima parengti net per vieną dieną, tačiau tai išskirtiniai atvejai ir kainuoja brangiau. Kartais žmonės ateina ir sako, kad jei per kelias dienas nesutvarkys dokumentų, gali netekti paramos. Tokiais atvejais dirbama itin intensyviai, kad viskas būtų atlikta laiku.
– O jeigu taip ramiai?
– Savaitę, dvi.
– Savaitės užtenka?
– Čia kalbame apie pastatų kadastrinius matavimus. Su sklypais yra kiti niuansai. Jei vykstame į ženklinimą, kaimynus reikia informuoti prieš 10 dienų. Jei kaimynas neatvyksta, procedūros užsitęsia. Terminai gali trukti mėnesį ar du, o jei kyla ginčas – dar ilgiau.
– Įvardinkime klaidas, kurias gyventojai ir verslai daro. Kokias tendencingas, nuolat pasikartojančias klaidas galėtume šiandien išskirti? Jūs jau užsiminėte apie kai kurias, bet gal apibendrinkime – kokias klaidas dažniausiai darome kalbėdami apie savo turimą turtą ir jo „higieną“?
– Bet kokie pasikeitimai ar remontai turi būti fiksuojami. Jei įrengėte pertvarą, performavote patalpas – reikia atnaujinti kadastrinius matavimus. Įstiklinote balkoną – atrodo, smulkmena, bet taip pat reikia atnaujinti kadastrinius matavimus. Šios situacijos nuolat kartojasi, o žmonės dažnai praleidžia tinkamą momentą.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Per kiek laiko po remonto reikia įregistruoti pakeitimus?
– Kuo greičiau, tuo geriau. Kitą dieną jau galima kviesti matininką, kuris užfiksuos pakeitimus, parengs bylą ir pateiks ją registrui. Matininkas šiuo atveju būtinas – niekas kitas bylos neparengs.
– Dizainerio brėžinių neužtenka?
– Nebent dizaineris turi matininko kvalifikacinį pažymėjimą ir parengia bylą pagal visus teisinius reikalavimus.
– Dar šiek tiek apie ginčus ir teisminius procesus. Jei kyla ginčas dėl sklypo ribų, tvoros ar sienos centimetrų ir viena pusė samdo privatų matininką, o kita pusė remiasi viešojo sektoriaus duomenimis – kas vyksta, jei išvados nesutampa?
– Nepriklausomai nuo to, ar matininkas dirba individualiai, ar įmonėje, taisyklės visiems vienodos. Jis turi pateikti bendrą situaciją – tiek savo, tiek gretimo sklypo duomenis, viską detaliai aprašyti ir pateikti Nacionalinei žemės tarnybai. Tuomet analizuojami teritorijų planavimo dokumentai, sklypų formavimo aplinkybės, atstumai, keliai ir visa bendra situacija. Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą, kuriuo matininkas privalo vadovautis.
– Ar dažnai pasitaiko tokių ginčų?
– Taip, pasitaiko. Atlikus matavimus žmogus gali nesutikti ir samdyti kitą matininką. Tačiau bet kuris matininkas privalo būti nešališkas ir pateikti objektyvią situaciją. Kartais dirba keli specialistai kartu ir problema išsprendžiama.
– Kodėl dėl matavimų ir vertinimų verta kreiptis būtent į Registrų centrą?
– Registrų centras visada buvo visuomenės ir valstybės partneris. Suprantame, kaip sudėtinga žmogui vaikščioti nuo vieno langelio prie kito: žemės matavimai – į vieną vietą, pastatų matavimai – į kitą, geodezininko paslaugos – dar kitur, sklypo formavimas ar pertvarkymas – vėl atskirai. Tai vargina. Mes siekiame, kad klientui būtų patogu gauti paslaugas vieno langelio principu. Atliekame sklypų ir pastatų matavimus, galime padalyti ar performuoti sklypus, teikiame geodezines paslaugas, rengiame išpildomuosius bei projektinius dokumentus. Atliekame visus darbus, kurie priklauso matininko kompetencijai ir ne tik. Žmogui patogu ateiti, išsakyti lūkesčius ir palikti mums viską sutvarkyti.
– Vieno langelio principas turbūt turi ir iššūkių?
– Taip, nes nekilnojamasis turtas – labai plati sritis, apimanti daug specialistų ir kompetencijų. Negalime teigti, kad visada 100 proc. išspręsime viską, tačiau didžiąją dalį problemų tikrai išsprendžiame.
– Kaip su specialistais ir kompetencijomis jūsų komandoje?
– Registrų centras istoriškai buvo matininkų kalvė. Prieš 40 metų inventorizaciją pradėję darbuotojai dirba ir šiandien. Tai savo srities profesionalai, sukaupę milžinišką patirtį. Net ir keičiantis teisės aktams, jie prisitaiko, nes visą gyvenimą dirba šioje srityje. Turėdami tokį žinių bagažą, gali priimti tinkamus sprendimus, todėl procesai vyksta operatyviai ir sklandžiai. Turime ir jaunų specialistų. Jie perima žinias iš patyrusių kolegų. Vyksta natūrali kartų kaita – jaunatviškas entuziazmas dera su patirtimi. Specialistai tampa universalūs: gali dirbti su statiniais, sklypais, rengti energinio naudingumo sertifikatus. Svarbiausia, kad patirtis perduodama tinkamai.
– Ar dažnai matininkai klysta?
– Klaidų pasitaiko, tačiau yra kadastro tvarkytojai, kurie tikrina dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat dalyvauja procese, tikrina ženklinimus. Sprendimus priima ne vien matininkai – atsakomybė pasidalinta. Taikomas kelių akių principas, kai tikrinamas visas procesas ir procedūra.
– Turto vertinimas taip pat viena jūsų veiklos krypčių. Kuo Registrų centro vertinimo ataskaitos išsiskiria rinkoje?
– Svarbiausia, kad mūsų turto vertinimo ataskaitas pripažįsta visos kreditus teikiančios institucijos – bankai ir kredito unijos. Tai klientui labai svarbu. Per visą veiklos laikotarpį nesame gavę pastabų ar sankcijų iš priežiūros institucijos, kuruojančios turto vertintojų veiklą. Tai dar vienas kokybės ir kompetencijos įrodymas.
– Ką rekomenduotumėte klausytojams, kad ateityje nekiltų problemų su jų nekilnojamuoju turtu?
– Peržiūrėkite dokumentus ir įsitikinkite, kad tai, kas nurodyta juose, atitinka faktinę situaciją. Tai nėra sudėtinga – tereikia įdėmiai perskaityti. Darykite tai ne kartą per 10 metų, o atsiradus pasikeitimams arba periodiškai, pavyzdžiui, kas dvejus ar trejus metus. Jei matote, kad kažko nesuprantate ar kyla abejonių, patikėkite šiuos klausimus specialistams. Atneškite dokumentus, išsakykite savo lūkesčius, o mes pasakysime, ką reikia padaryti ir per kiek laiko galime tai atlikti. Patikėkite visas problemas mums.
Naujausi komentarai