„Europos darbo rinkas pastarąjį mėnesį labiausiai veikė sezoniškumas. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos laikotarpiu registruotas nedarbas būna didžiausias. Bet gruodį ypatingo šuolio neužfiksuota. Palyginti su lapkričio duomenimis, registravosi tik 160 bedarbių daugiau“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 36,5 proc. mažiau bedarbių. Pernai rodiklius veikė karantino sukelti padariniai. Šiuo metu darbo ieškančių asmenų skaičius išlieka stabilus ir siekia 176,1 tūkst.
Tikėtina, kad darbdaviai laukia, kada galės supaprastinta tvarka įdarbinti užsienio šalių piliečius pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą 2022-iesiems.
Gruodį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 21-yje iš 60 savivaldybių, penkiose – nepakito, 34-iose – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Klaipėdos mieste (0,5 proc. punkto), labiausiai registruotas nedarbas augo Rietavo savivaldybėje (1,3 proc. punkto).
Šventėms – daugiau pakvietimų
Gruodį buvo stebima šventiniam sezonui būdinga tendencija – augo įsidarbinusių pagal terminuotas darbo sutartis asmenų. Palyginti su lapkričiu, tokių asmenų skaičius išaugo 7,9 proc. ir siekė 2 146.
G.Darulis teigė, kad kol kas naujoji viruso atmaina šalies darbo rinkos nepalietė, bet Europos vidurio šalyse jau stebimas nuosmukis. Manoma, kad jis paveiks ir registruoto nedarbo lygio augimą Lietuvoje.
„Per praėjusius metus į darbo rinką grįžo 252,4 tūkst. bedarbių (16,3 proc. daugiau nei per 2020-uosius). Karantino atšaukimas lėmė teigiamas perspektyvas, bet kai kurių Europos šalių siunčiami signalai rodo, kad artimiausiais mėnesiais galime sulaukti darbo rinkos sukrėtimų“, – sakė jis.
Darbdaviai gruodį registravo mažiau darbo vietų: darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,1 tūkst. pasiūlymų (22,3 proc. mažiau nei lapkritį). Tačiau, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, darbo jėgos paklausa buvo didesnė net 78 proc.
Užsieniečių įtrauka
Darbo pasiūlymų specifika keitėsi nežymiai, palyginti su praėjusiais mėnesiais. Daugiausia pasiūlymų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams, virėjams.
Įdomi tendencija – mažėja išduodamų leidimų dirbti užsieniečiams. Gruodį Užimtumo tarnyba jų išdavė 2 293. Palyginti su lapkričiu, tai yra beveik 30 proc. mažiau. Vis dėlto pernai jų išduota 248 proc. mažiau.
„Tikėtina, kad darbdaviai laukia, kada galės supaprastinta tvarka įdarbinti užsienio šalių piliečius pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą 2022-iesiems“, – gruodžio duomenis komentavo UŽT direktoriaus pavaduotojas
Tikimasi išspręsti
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiemet planuojami šalies užimtumo sistemos pokyčiai, kurie, tikimasi, į darbo rinką padės sugrąžinti bent dalį ilgalaikių bedarbių ir į atvirą darbo rinką įdarbinti daugiau žmonių, turinčių negalią. Tai ateityje prisidės prie pajamų nelygybės ir atskirties mažinimo.
„2022 m. sieksime plėsti dirbančiųjų gretas, nes daliai ilgai nedirbančių žmonių tereikia dėmesio ir pagalbos, kad jie vėl galėtų dirbti ir užsidirbti. Panaši situacija yra ir dėl neįgaliųjų. Visuomenės pozityvumas, darbdavių geranoriškumas ir tinkamos darbo sąlygos žmonėms, turintiems negalią, manau, darbo rinką papildytų tikrai atsakingais, kruopščiais ir lojaliais darbuotojais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
UŽT duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai. Iš jų daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, dar trečdalis (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei dvejus metus.
Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų, dalis dirba šešėlyje.
Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, jos bus suteiktos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.
Kas planuojama?
Planuojama atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, o šiems kartu su savivaldos institucijomis teikti kompleksinę pagalbą, kuri padėtų sugrįžti į darbo rinką. Pirmus devynis mėnesius, kol žmogus turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui turėtų būti siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.
Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą–devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Netikri bedarbiai
Ministerijos specialistų teigimu, bedarbio statuso žmogus netektų, jei be svarbių priežasčių du kartus per dvylika mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Jeigu UŽT žmogui du tinkamo darbo pasiūlymus pateiks per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, per šešis ar aštuonis mėnesius, o žmogus atsisakys jam siūlomo darbo, tai bedarbio statuso neteks, kai tik atsisakys antro tinkamo darbo pasiūlymo.
Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš UŽT ir po kurio laiko vėl į ją sugrįžta, tačiau paskatų dirbti neturi.
UŽT bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.
Siekiant padidinti užimtų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės darbo rinkoje išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.
Siekiai dėl neįgaliųjų
Šiuo metu dirba apie 30 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Ministerija užsibrėžusi siekti, kad 2025 m. dirbtų 39 proc., o 2030 m. – 47 proc. žmonių, turinčių negalią.
Naujas neįgaliųjų užimtumo modelis padės neįgaliesiems lengviau ir greičiau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Tai, kad žmonės, turintys negalią, labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, patvirtina ir statistika.
Absoliuti dauguma dirbančių neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje. 2021 m. pirmojo pusmečio pabaigoje dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo per 44 tūkst., iš jų socialinėse įmonėse dirbo kiek daugiau nei 4,5 tūkst., t.y. apie 10 proc.
Planuojama sustiprinti jau dirbančių žmonių padėtį – skirti lėšų jų darbo vietų ir darbo aplinkai pritaikyti, gerinti. Didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems pirmą kartą nustatoma negalia jiems esant darbingo amžiaus ir dirbant. Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
Komentaras
Kodėl Lietuvoje šiandien trūksta vakarinių suknelių siuvėjų?
Rokas Subačius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų asistentas
Atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius, Užimtumo tarnyba kasmet skelbia trūkstamų profesijų sąrašą. 2022 m. dokumente įrašytos 163 profesijos. 2021 m. sąraše jų buvo 96, tad sąrašas išsiplėtė net 70 proc.
Nepaisant to, kad į jį įtraukta naujų profesijų, tokių kaip „dešrų gamintojas“, „kepėjas“ ir „kvalifikuotas daržininkystės darbininkas“, iškalbingai pranešančių, ko trūksta mūsų gamintojams, didelė dalis jų dubliuojasi. Kitaip tariant, naujos profesijos dažnai tik patikslina jau sąraše buvusias profesijas naujomis formuluotėmis.
Pavyzdžiui, 2021 m. sąraše buvo trys profesijos – „siuvėjas“, „drabužių siuvėjas“ ir „siuvimo mašinų operatorius“. 2022 m. sąrašą papildė dar keturios – „moteriškų drabužių siuvėjas“, „vyriškų drabužių siuvėjas“, „sukirpėjas“, „drabužių siuvimo mašinų operatorius“.
Tačiau siuvėjų stokojančioms įmonėms toks praplėtimas nežada nieko gero: į Lietuvą norintys atvykti ir dirbti prie dabar stovinčių siuvimo mašinų užsieniečiai iš trečiųjų šalių turės įrodyti, kad jų kvalifikacija žodis žodin atitinka šiuos septynis variantus. Tokios alternatyvos kaip „pramoninių siuvimo mašinų operatorius“, „vaikiškų drabužių siuvėjas“ arba „išeiginių suknelių sukirpėjas“ netiks. 2022 m. Lietuvoje jas turintiems užsieniečiams įsidarbinti bus vis dar sudėtinga, nes jų profesija neatitiks sąrašuose esančių formuluočių.
Kitaip tariant, naujos profesijos dažnai tik patikslina jau sąraše buvusias profesijas naujomis formuluotėmis.
Panaši situacija ir maisto pramonės srityje. 2021 m. trūkstamų profesijų sąraše atsirado tokios profesijos kaip „kepėjas“ ir „dešrų cecho darbininkas“. Tačiau taip trūkstami virtuvės darbuotojai, virėjai, padavėjai į sąrašą nepatenka. Darbdaviui reikalingas žmogus, gebantis dirbti konkretų darbą. Ir nors tas pats kepėjas galėtų dirbti ir virtuvės darbuotoju, ir virėju, ir daugybę kitų darbų, įdarbinti jo į šias pozicijas supaprastinta tvarka negalima.
Trūkstamų darbuotojų sąrašas yra viena iš priemonių, kuri pagal valdžios sumanymą turėtų padėti papildyti dirbančiųjų gretas imigrantais – tose srityse, kur darbuotojų trūksta labiausiai. Šis sąrašas taikomas tiems, kurių kvalifikacija neaukšta, tačiau jos Lietuvoje trūksta. Kartą per metus sąrašą tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Užimtumo tarnybos vertinimą apie darbo rinkos poreikius.
Kitaip tariant, visus metus Užimtumo tarnyba stebi situaciją rinkoje ir, atkartodama rinkos siunčiamus signalus – paklausos ir pasiūlos forma, stengiasi užfiksuoti viską viename centralizuotame sąraše. Kai poreikiai rinkoje keičiasi kas savaitę, kai profesionalūs įdarbinimo specialistai kuria specialias platformas, kad suspėtų su rinkos dinamika, visai Lietuvos ekonomikai siūlomas gremėzdiškas sovietinio planavimo metodas – vienas sąrašas visiems atvejams ir visiems metams. Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į praėjusių metų UŽT registruotas laisvas darbo vietas, taip pat ir konsultuojantis su asociacijomis. Tačiau akivaizdu, kiek ir kokių darbuotojų reikės metus į priekį, tiksliai neparodys nei praėjusių metų duomenys, nei prognozės, nei patys darbdaviai.
Tokio sąrašo naudojimas neleidžia pasiekti UŽT keliamą tikslą – užtikrinti efektyvius migracijos procesus. Atsiranda laiko ir informacijos perdavimo, apdorojimo bei interpretavimo spragų, dėl kurių sąrašas neatitinka ir negali atitikti realių poreikių. Taip sukuriamas biurokratinis mechanizmas, kuris brangiai kainuoja valstybei – pirma, dėl atliekamų tyrimų, apklausų ir jų apdorojimo išlaidų, antra, dėl užprogramuojamo nuolatinio vėlavimo ir sisteminio negebėjimo atsiliepti į realius rinkos poreikius.
Perteklinių reikalavimų, biurokratijos ir valstybės noro atlikti rinkos funkciją atsisakymas leistų užpildyti laisvas darbo vietas.
Atsisakius šio sąrašo ir supaprastinus bendrąją įdarbinimo tvarką, nusimestume naštą, apsunkinančią tiek valstybės institucijų, tiek privačių įmonių veiklą. Net ir išplėtus sąrašą dar 100 ar 200 naujų profesijų formuluočių, jis vis tiek neatlėptų besikeičiančių rinkos poreikių.
Perteklinių reikalavimų, biurokratijos ir valstybės noro atlikti rinkos funkciją atsisakymas leistų užpildyti laisvas darbo vietas, kurių, Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, šiandien – daugiau nei 125 tūkst. Štai kodėl, nepaisant visų valdžios pastangų, mums trūksta vakarinių suknelių siuvėjų.
Naujausi komentarai