Kinai Klaipėdos nepaliko

Jas dar suaktyvino tai, kad Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą buvo pristatomas Šanchajuje vykstančioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China 2018“.

Šiame forume netgi buvo surengta speciali Lietuvos sesija. Lietuvos delegacija taip pat dalyvavo Globaliame logistikos bei Šilko kelio logistikai skirtuose verslo forumuose.

„Kinija yra milžiniška rinka dėl kurios kovoja visas pasaulis. Tai, kad Klaipėda yra įtraukta kaip šilko kelio sudėtinė dalis - didžiulis pasiekimas ne tik uostui, bet ir visai mūsų šalies transporto sistemai“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis akcentavo, kad Kinija domisi Klaipėdos išorinio uosto statyba, bet ji būtų vienoje platformoje su kitais dalyvaujančiais konkurse dėl šio uosto statybos koncesijos. Pasak A.Vaitkaus, išorinio uosto investavimo galimybės domina ir Prancūzijos, Vokietijos, Izraelio verslą.

Geležinkelių partneriai

Transporto ir logistikos parodoje Kinijoje Lietuvą atstovavo ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bet ir Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA, bet ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

Vyko susitikimai su Kinijos transporto ir logistikos įmonių vadovais. Lankytasi Šanchajaus uoste Yang Shan bei Šendženo Shekou keltų terminale.

Naujojo Šilko kelio iniciatyva leistų Lietuvoje plėtoti įvairius krovinių terminalus, įskaitant uostą, geriau panaudoti geležinkelių, kelių ir oro transporto pajėgumą. Kinijos kroviniai tranzitu per Lietuvą būtų vežami į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis.

Didžiausia įdirbį čia jau turi Lietuvos geležinkeliai, kurie bendradarbiauja su didžiulėmis Kinijos transporto kompanijomis kaip SINOTRANS, CMG, „CAMCe“ ir „Gentrans“. Lietuva siekia išnaudoti ir Kinijos kapitalu Minsko regione statomo industrinio parko „Didysis akmuo“ poreikius.

Rusijos norai dėl kinų krovinių

Kovoje dėl Kinijos krovinių Lietuva nėra vienintelė.

„Uostų vadovų konferencijose girdime atskirų uostų atstovų teiginius - tik neimkite kiniškų prekių. Bet taip kalbėdami jie dar tais pačiais metais sudaro sutartis su kinais. Dėl Kinijos krovinių vyksta didžiuliai žaidimai“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Savus žaidimus čia žaidžia ir Rusija. Ji neseniai paskelbė, kad siūlo naują Šilko kelio maršrutą per Sankt Peterburgą ir Kaliningrado sritį. Neva todėl, kad iš Kinijos pasipylė toks didelis krovinių srautas, jog jie po 5-6 paras stovi prie Baltarusijos - Lenkijos sienos.

Per parą prie Baltarusijos sienos aptarnaujama po 8-10 sąstatų, kai poreikis yra maždaug 14 sąstatų.

Jei taip yra patogiausiai krovinių maršruto tąsa būtų per Klaipėdos uostą ir toliau jūrų keltais į Vokietiją ar Skandinaviją. Taip jau buvo. Kai Lenkija su Rusija nesusitarė dėl transporto leidimų, krovinių srautas buvo pasukęs į Klaipėdą.

Dalis krovinių galėtų būti priimama Lietuvoje, o po „Rail Baltica“ eurovėže keliautų į Lenkiją, bet tą atšaka dar reikia pastatyti.  

Rusija pateikė duomenis, kad 2016 m. iš Kinijos į Europą važiavo 1130 traukinių, o atgal iš Europos į Kiniją 572. Tačiau 2017 m. tas srautas padvigubėjo - 2400 sąstatai iš Kinijos ir 1300 - į Kiniją. Prognozuojama, kad iki 2020 m. Šilko keliu per metus keliaus apie 500 tūkst. TEU konteinerių.