Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 16,69 mln. t krovinių – 7,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Krova Rygos uoste sumažėjo 10 proc. (iki 15,507 mln. t), Ventspilio – susitraukė 24 proc. (iki 8,956 mln. t,) Liepojos padidėjo 2,3 proc. (iki 2,319 mln. t).

Talino jungtinio uosto krovos apimtys šiemet sausį–gegužę buvo 15,5 proc. kuklesnės – 8,791 mln. t.

Tokias tendencijas, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, kaimyniniuose Baltijos šalių uostuose lėmė jų komerciniai ryšiai su Rusija.

"Rygoje Rusijos krovinių yra 80 proc., pas mus jų yra tik 5 proc. Tuo viskas ir pasakyta. Kai Rusija pasistatė savo uostus, ji po truputį nukreipia anglių ir naftos krovinius į juos. Tai ir yra pagrindinė kaimynų krovos mažėjimo priežastis", – teigė A.Drungilas.

Esą Klaipėdos uostas į Rusijos krovinių nukreipimo tendencijas reagavo anksčiausiai, dar 2000-aisiais. Tada Rusijoje tris kartus pabrango geležinkelių tarifai kroviniams, gabenamiems į svetimus uostus. Tuo metu Klaipėda nukentėjo labiausiai ir uoste krovos kritimas siekė 10–12 proc.

"Mes persiorientavome į kitas, stabilesnes, rinkas ir su jomis dirbame. Ir štai – rezultatas", – džiaugėsi A.Drungilas.