„Priimtas (koalicinėje taryboje – BNS) sprendimas neapmokestinti pirmojo NT objekto, pirmojo būsto, o kitiems turtiniams vienetams taikyti prieš tai siūlytas tvarkas“, – po koalicijos tarybos posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad Lietuva pradės derybas su Europos Komisija (EK) dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, kad jos būtų išmokėtos pakeitus NT mokesčio modelį.

„Komisija atidaro langą ir, matyt, eisime derybų. Jei šitas (NT mokesčio – BNS) modelis tinka preliminariai, tai ir turėsime. Toks yra priimtas koalicijos lyderių sprendimas šiandien, nebeaudrinti ir, matyt, baigti šitą dalyką“, – žurnalistams po posėdžio sakė R. Žemaitaitis.

„Aušrietis“ Robertas Puchovičius sakė, kad valdantieji sutarė dėl „idealaus galutinio varianto“: „Pirmasis būstas, kuris žmonėms tikrai svarbus, apmokestintas nebus, o antras būstas siekiant prisidėti prie gynybos (...) išlieka.“

Komisija atidaro langą ir, matyt, eisime derybų. Jei šitas (NT mokesčio – BNS) modelis tinka preliminariai, tai ir turėsime.

Pasak jo, pagal koalicijos partnerių sutartą naują modelį savivaldybės negautų iš šio mokesčio pajamų, tuo metu krašto apsaugai iš NT mokesčio būtų galima surinkti bent 50 mln. eurų papildomų pajamų.

„Savivaldybės antram, trečiam būstui jokios įtakos neturės. (...) Savivaldybės negaus jokių mokesčių papildomų“, – žurnalistams sakė R. Puchovičius.

Vyriausybės Seimui iš antro karto pateiktame NT mokesčio projekte siūlyta leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų taikyti 0,1–1 proc. tarifus. Be to, siūlyta taikyti mažiausią mokesčio grindų ribą – 10 tūkst. eurų asmeniui.

G. Paluckas anksčiau teigė, kad nekeičiant NT mokesčio Lietuva neįvykdys įsipareigojimų Europos Sąjungai ir gali negauti iki 400 mln. eurų RRF paramos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat kalbėjo, kad įgyvendinus mokestinius pakeitimus būtų galima atšildyti šiuo metu įšaldytus 400 mln. eurų, kurių investavimas „į mūsų ūkį keleriopai padengtų BVP praradimus“.

BNS rašė, kad pagal Vyriausybės projektą kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1–1 proc. tarifai.

Pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.

Šiuo metu NT mokestį reikia mokėti už visą NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų.

Vyriausybė nustatys atskirą sąrašą medicininių priemonių, už kurias bus galima primokėti

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtins sąrašą medicininių priemonių, už kurias bus galima imti papildomą priemoką.

„(Iniciatyva – BNS) neberinkti priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas irgi sulaukė tam tikrų diskusijų. Tai Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtins atskirą sąrašą dėl tam tikrų medicininių priemonių kaip sąnariai, klausos aparatai arba lęšiukai, kuriuos bus galima prisimokėjus įsigyti aukštesnės ir geresnės kokybės, jeigu žmogus to nori“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

„Tačiau bendros priemokos medicininėms paslaugoms draudžiamos“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad diskutuojant dėl sveikatos priemokų uždraudimo, buvo išgirsta nuogąstavimų, ypač iš vaikus su negalia auginančių tėvų, pavyzdžiui, dėl klausos aparatų.

Tačiau bendros priemokos medicininėms paslaugoms draudžiamos.

„Socialiai teisinga būtų, kad bazinę paslaugų dalį gauna, už paslaugas ir tas konsultacijas nemoka, bet jei norės šiek tiek ir komforto, gauti ne tik pirminę funkciją, bet galėti toliau groti ir dainuoti, galės nusipirkti, jei valstybė nekompensuoja“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Kaip rašė BNS, Ministrų kabinetas praėjusią savaitę pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų.

Pritarus Vyriausybei, klausimas keliauja į Seimą.

Vykdant šią reformą, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.

Pasak SAM, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Kaip teigia ministerija, „Eurostat“ duomenimis, 2023 metais Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 31,83 proc. visų išlaidų sveikatos priežiūrai, kai Europos Sąjungos vidurkis – 14,27 procento.

Pasak SAM, Lietuvoje namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos didžiausios, palyginti su kitomis ES šalimis, pavyzdžiui, Prancūzijoje tokios išlaidos 2022 metais sudarė 8,92 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.

BNS užsakymu „Vilmorus“ balandį atlikta apklausė parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Beveik 28 proc. respondentų teigė, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.