Plačiau apie tai papasakojo VMI atstovė Džiuginta Balčiūnienė.

– Kokių mokesčių yra nesumokėję gyventojai?

– Gyventojai yra nesumokėję apie 73 mln. eurų mokestinės nepriemokos. Tą sudaro gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, turto mokesčiai.

– Kokia yra vidutinė skola vienam gyventojui?

– Vienam gyventojui tenka 328 eurai mokestinės nepriemokos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šios skolos susidarė ne tik po šių metų mokesčių deklaravimo, bet ir iš anksčiau?

– Taip, tai yra šiai dienai sukaupta įvairių mokesčių gyventojų skola.

– Kiek inspekcija laukia tų mokesčių? Kada pasibaigia tas laikas, kai pradedate rašyti laiškus?

– Kiekvienas mokestis turi savo terminą. Pasibaigus mokėjimo terminui, Mokesčių inspekcija primena nesumokėjusiam skolos, siųsdama pranešimus. Pranešimus įkelia į „Mano VMI“ ir apie tai praneša gyventojų nurodytu elektroniniu pašto adresu. Jei gyventojas nėra „Mano VMI“ vartotojas, tada išsiunčiame pranešimus klasikiniu būdu. Po tokių pranešimų matome, kad per papildomai duotą terminą skolą sumoka apie 28 proc. gyventojų. Vis tik, nesumokėjus skolos, nepateikus prašymo dėl mokėjimo dalimis, Mokesčių inspekcija imasi priverstinio išieškojimo. Išieškojimas vykdomas iš piniginių lėšų esančių sąskaitose. Gyventojui vienoje sąskaitoje yra paliekama ir neišieškoma 354 eurų suma.

– Jei sąskaitoje tėra 354 eurai, laukiate, kol daugiau pinigų atsiras?

– Jei yra tik 354 eurai, tada ta suma nėra išieškoma. Tačiau, kaip ir minėjau, išieškojimas vykdomas per piniginių lėšų apribojimą informacinėje sistemoje. Pateikiami kredito įstaigoms išieškomos sumos apribojimo nurodymai. Atsiradus lėšų sąskaitose, sistema formuoja nurašymo nurodymus kredito įstaigoms. Tokie apribojimai yra laikomi tol, kol išieškoma visa suma.

– Sakėte, kad trečdalis susimoka skolas, gavę pranešimus. Ką daro kiti?

– Dalis gyventojų, įsivertinę, kad turi finansinių sunkumų ir negali skolos sumokėti iš karto, teikia prašymus dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis. Šiuo metu turime 13 tūkst. tokių gyventojų. O tiems, kurie nesumoka, yra vykdomas išieškojimas. Nepavykus išieškoti iš sąskaitų, tenka gyventojų skolas paduoti antstoliams. Jiems tai sukelia papildomų išlaidų, nes reikia sumokėti už antstolių paslaugas.

Toliau pasakojo „Sodros“ atstovas Laimonas Rudys.

– Kas yra tie skolininkai?

– Jokios veiklos nevykdantys asmenys arba dirbantys savarankiškai asmenys. Jie moka ir sveikatos draudimo, ir socialinio draudimo įmokas.

– Kurie iš jų yra didesni skolininkai?

– Daugiau prasiskolinę yra niekur nedirbantys, jokios veiklos nevykdantys asmenys, kurie savarankiškai privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas.

– Kada iš jų jau yra išieškoma skola? Ar prieš tai jiems pranešama?

– Kalbant apie tuos, kurie savarankiškai moka sveikatos draudimo įmokas, siunčiame elektronines žinutes per gyventojų paskyrą.

– Už kiek mėnesių asmuo turi nesumokėti, kad pradėtumėte vykdyti išieškojimą?

Su tais, kurie piktnaudžiauja ir nenori mokėti, dirbame išieškojimo būdu.

– Priklauso nuo sumos. Po trečio mėnesio pradedame išieškojimą.

– Kaip vyksta išieškojimas?

– Mūsų efektyviausia priemonė išieškoti skolą iš skolininko sąskaitos banke.

– O kas, jei žmogus neturi pakankamai pinigų sąskaitoje?

– Yra atvejų, kai sąskaitose nėra piniginių lėšų, tada mūsų reikalavimas laikomas sąskaitoje ir kai atsiranda lėšų, pinigų suma nurašoma.

– Kaip žmonės reaguoja gavę pranešimus apie skolas?

– Tie, kurie reaguoja į žinutes ir prašo atsidėti tą skolos sumokėjimą, tai „Sodra“ geranoriškai į tai žiūri. Su tais, kurie piktnaudžiauja ir nenori mokėti, dirbame išieškojimo būdu.