– Kokį ekonominį efektą sukels ši žiema?
– Manau, kad gautas sąskaitas didžioji dalis žmonių sumokės, nes tai nėra kažkoks Armagedonas. Esu paskaičiavęs, kiek mes mokėjome 2012–2013 m. sezono metu, ir panašiai mokėsime šiemet – galbūt jos bus šiek tiek didesnės, apie dešimt procentų. Tačiau mūsų atlyginimai yra tris kartus didesni nei buvo tada, tad mums tai nėra didelė našta.
Be abejo, su Ukraina lygintis negalime – ten jau kiti klausimai. Svarbiausia, kad būtų šildymas, nes kai jo nėra, atsiranda daug kitos žalos.
Mūsų iššūkiai nėra dideli, tačiau viskas bendrai dėliojasi taip, kad turėsime energetinių išteklių kainų šuoliuką, bent jau žiemos laikotarpiu. Jis gali tapti nedideliu tramplinu dar spartesniam infliacijos augimui.
Stebime Europoje kylančias gamtinių dujų kainas, nes atsargų lygis nėra toks didelis, koks buvo prieš keletą metų. Europa tikėjosi dar vienos šiltos žiemos, tačiau ji rodo savo nagus ir atitinkamai dujų kainos jau yra pakilusios beveik dvigubai.
Taip pat kyla naftos kaina dėl Donaldo Trumpo minčių apie Iraną. Visa tai savaime susidės į bendrą statistiką: energetinių išteklių kainos, kurios pastaruosius trejus metus leidosi žemyn, dabar kils į viršų. Vietoj to, kad bendra infliacija mažėtų, ji didės. Jei šis šuolis bus didelis, infliacija gali siekti keturis–penkis procentus.
– Praėjusią savaitę buvo paskelbti praėjusių metų Lietuvos ekonomikos duomenys. Kaip juos vertinate?
– Lietuvos ekonomika juda pirmyn, tik klausimas – ar tai vyksta pakankamai tvariai. Mes augame greičiau nei bet kuri kita šalis. Aišku, fasadas gražus, tačiau namo viduje matome tam tikrus įtrūkius.
Mažmeninė prekyba auga stipriai, bet pramonės gamyba – jau ne taip sparčiai. Tai reiškia, kad mes labai daug vartojame, bet eksportuojame santykinai mažiau.
Mažmeninė prekyba auga stipriai, bet pramonės gamyba – jau ne taip sparčiai. Tai reiškia, kad mes labai daug vartojame, bet eksportuojame santykinai mažiau.
Dabar turėsime papildomą infliacijos šuolį dėl papildomų pinigų Lietuvos ekonomikoje, kuriuos gausime iš įvairių šaltinių – krašto apsaugos finansavimo, rekordinės Europos Sąjungos paramos ir antrosios pensijų pakopos lėšų.
– Kiek svarbi mokesčių reforma?
– Jos efektas nėra didelis. Jei norėtume subalansuoti savo išlaidas ir pajamas, reikėtų daugiau pasistengti – ar tai būtų mokesčių didinimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo, ar išlaidų optimizavimo klausimas.
Turime pakankamai didelį struktūrinį biudžeto deficitą. Dabar jo nesimato, nes esame ekonomikos pakilimo stadijoje. Šiais metais jis taip pat nebus akivaizdus. Jį pastebėsime tik 2027-aisiais.
2028-aisiais galime grįžti prie mokesčių kėlimo klausimo, nes dabartiniai mokesčių pakeitimai susiję su kelių šimtų milijonų eurų suma – tai ne lašas jūroje, bet, sakykime, stiklinė vandens kibire.
2028-aisiais galime grįžti prie mokesčių kėlimo klausimo, nes dabartiniai mokesčių pakeitimai susiję su kelių šimtų milijonų eurų suma – tai ne lašas jūroje, bet, sakykime, stiklinė vandens kibire.
– Seime bręsta idėjos mažinti verslo formų įvairovę. Ar tai palaikote?
– Palaikau, nes manau, kad sistemą reikėtų supaprastinti. Turime labai daug mokestinio arbitražo, kai iš esmės vykdoma ta pati veikla, tačiau pasirenkama kita juridinė forma, ir vieni tampa gudresni už kitus.
Jei einame skaidrumo ir aiškumo keliu, verslo formų turėtų būti mažiau. Reikia suprasti, kad mokesčių sistema veikia tada, kai visi moka tai, ką turi mokėti.
– Kaip sukalibruoti šalį ir jos mokestinę sistemą?
– Yra mokesčių, kurie yra palankesni ekonomikos augimui, ir tokių, kurie – mažiau palankūs. Tuos mokesčius, kurie yra palankesni, t. y. kapitalo ir darbo jėgos, reikėtų išlaikyti mažesnius, kad gyventojai ir įmonės būtų skatinami dirbti ir uždirbti.
Latvija labai intensyviai pradėjo traukti verslus iš Lietuvos, ir atsirado tam tikra konkurencija – tiek transporto, tiek informacinių technologijų sektoriuose. Šiuo metu Latvija yra didžiausią potencialą turinti valstybė, nes ilgą laiką buvo vertinama kaip „mieganti gražuolė“.
– Kas lemia tokią Latvijos padėtį?
– Jų proaktyvi politika. Mes esame šiek tiek užmigę ant laurų. Latviai priėmė mažiau keistų sprendimų.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai