Norint paskelbti fizinio asmens bankrotą reikalingos dvi sąlygos, tačiau klaidinga manyti, kad toks bankrotas – skolų nurašymas. Taip sako teisės mokslų daktaras advokatas Darius Bolzanas.

Advokato teigimu, asmens pasirinkimą arba nepasirinkimą bankrutuoti lemia daug veiksnių. Pasak D. Bolzano, jeigu trumpai žvilgtelėtume į Lenkijos statistiką, pamatytume, kad ten fizinio asmens bankrotas yra itin skrupulingai ir griežtai sureglamentuotas.

„Praėjusiais metais bankroto bylos [Lenkijoje] buvo iškeltos tik 39 asmenims. Latvijoje šis skaičius siekia 1000 asmenų. Lietuvoje per dvejus metus ir keturis mėnesius pagal esamą statistiką yra bankrutavęs 641 asmuo. Tai yra daugiau kaip vienas asmuo per vieną teismo darbo dieną“, – skaičiuoja teisininkas.

D. Bolzano manymu, šie skaičiai turėtų gerokai padidėti po šių metų rudens sesijos Seime, kur siekiama patvirtinti tam tikrus Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimus, leisiančius bankroto procedūrą užbaigti per trumpesnį laiko tarpą. „Dabar turime iki 5 metų [trunkantį] bankroto įgyvendinimo planą, po pakeitimų terminas bus konkretus – treji metai. Kitas svarbus pakitimas – asmenys galės išsaugoti būstą., t.y. nekilnojamąjį turtą, jeigu jis yra įkeistas“, – sako advokatas.

Norintiems skelbti fizinio asmens bankrotą, įstatymas aiškiai nustato pagrindinį kriterijų – sąžiningumą. Sąžiningumą teismų praktika sieja su veiksmais arba neveikimu, kuriais asmuo nepasunkina kreditorių padėties. „Teismų praktika nuosekliai dėlioja tuos kriterijus, kurie iš esmės yra palankūs vartotojui. Kitaip tariant, vis plačiau atveriamos durys drąsiai žengti į bankroto procedūrą“, – mano teisės žinovas.

Antra sąlyga – ekonominė. Pradelstų skolų dydis šiuo metu turi siekti 7500 EUR vienam asmeniui. Nuo liepos 1 d., padidėjus minimaliai mėnesinei algai, jis sudarys 8750 EUR vienam asmeniui. „Asmuo turi įrodyti tų pradelstų skolų dydį ir savo sąžiningumą. Pirmiausia jis informuoja kreditorius, tada ne anksčiau kaip po mėnesio kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos sau iškėlimo. Per 45 dienas teismas operatyviai išnagrinėja tą klausimą“, – kalba D. Bolzanas.

Galimybė bankrutuoti nėra siejama su pilietybe, ji siejama su nuolatiniu interesų turėjimu Lietuvos Respublikoje. Bankrutuoti gali tik tie fiziniai asmenys, kurie patys išreiškia tokią iniciatyvą. „Jeigu tai susiję su sutuoktinių bankrotu, vieno sutuoktinio iniciatyva nereiškia kito sutuoktinio savaiminio bankroto. Sutuoktiniai pareiškimą gali paduoti tiek kartu, tiek po vieną, tiek vienas iš jų. Šiuo atveju tokie klausimai sprendžiami kiekvienu atveju individualiai“, – tikina advokatas.

Teisininkas pažymi, kad fizinių asmenų bankrotas nėra bankrotas tiesiogine šio žodžio prasme. „Žmonės įsivaizduoja, kad tai – skolų nurašymas. Atvirkščiai, toks bankrotas iš esmės yra skolų restruktūrizavimo procedūra“, – aiškina D. Bolzanas.