Seimo valdantiesiems, tiksliau konservatoriui Andriui Kupčinskui, kuriam pritarė ir Seimo vicepirmininkas, užkliuvo sekmadieniai ir kitos šventinės dienos prekybos centruose. Jų nuomone, tomis dienomis didesniems prekybos centrams turėtų būti uždrausta dirbti. Ir taip kolegiškai padėti užsidirbti kitoms mažesnėms maisto prekių parduotuvėms, kurių plotas iki 500 kv. metrų. Tačiau anot prekybininkų, taip būtų ribojama pirkėjų laisvė, trečdalį darbuotojų tektų atleisti, būtų švaistomas maistas. Kalbinti žmonės sako, kad būtent sekmadieniais gausiausiai ir perka.

„Manau, kad kuo mažiau drausime, tuo žmonėms bus geriau gyventi“, – tokia buvo kalbinto pašnekovo nuomonė dėl šio siūlymo.

Panevėžietis į parduotuvę vaikšto su sąrašu ir norėtų nekvaršinti galvos, ar prekybos centre darbadienis.

„Pienas be laktozės, varškė be laktozės, sūris, cepelinai su varške, bandelės su cinamonu, bandelės su varške, vištienos kepsneliai“, – porino savo pirkinių sąrašą apsipirkti atėjęs panevėžietis.

Ir daug kas kritikuoja konservatorių ketinimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vertinu tai neigiamai, nes mes dažniausiai apsiperkame savaitgaliais visai savaitei. Tikrai nepritarčiau tokiam Seimo sprendimui“, – teigė moteris.

Sekmadienių ir šventinių dienų metuose yra maždaug 65. Vadinasi, tiek dienų prekybos centrai turėtų būti uždaryti. Žmonėms reikėtų ieškoti mažesnių parduotuvių kitur.

Vertinu tai neigiamai, nes mes dažniausiai apsiperkame savaitgaliais visai savaitei. Tikrai nepritarčiau tokiam Seimo sprendimui.

 

„Tuščias reikalas“, – trumpai rėžė tokiu Seimo siūlymu nepatenkintas prekybos centro lankytojas.

Įdomu, o ką apie tai mano patys prekybos centrų vadovai ir darbuotojai?

„Jeigu Seimo dauguma nori, kad prekybos centrai nedirbtų savaitgaliais ir švenčių dienomis, gal verslas ir sutaupytų, nes reikėtų maždaug 30 proc. darbuotojų mažiau“, – sarkastiškai komentavo prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdienė.

Pardavėjoms nereikia brukamų išeiginių, nes darbo grafikas sudarytas taip, jog laisvadienų pakanka.

„Kas antrą savaitgalį mes visada turime laisvą ir galime planuoti savo laiką. Jeigu vieną savaitę dirbame dvi dienas, tai kitą savaitę – penkias“, – kalbėjo pardavėja Asta.

Anot „Vasario“ prekybos centro vadovės, Seimo kišimasis į privatų verslą atrodo labai nedemokratiškai. Patys prekybininkai geriausiai žino, kiek dirbti ir kaip, kad išlaikytų darbuotojus, patiktų pirkėjams, nešvaistytų maisto.

„Jei prekybininkas parduoda mažiau, mažiau sumokama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) į biudžetą.  O tai reiškia, kad mažiau sukuriama pridėtinės vertės, mažiau užsakymų gauna tiekėjai, mažiau užsakymų – ir gamintojams“, – aiškino Prekybos įmonių ascociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Na, gal verslas ir sutaupytų, nes reikėtų maždaug 30 proc. darbuotojų mažiau.

 

Ši grandininė reakcija gali užprogramuoti ir daugiau neigiamų pasekmių.

„Yra tikimybė, kad jeigu bus uždrausta, pavyzdžiui, dirbti maisto prekių parduotuvei dideliame prekybos centre, prekybos centras apskritai nedirbs. Juk įprastai didžiąją dalį jo ploto užima būtent maisto prekių parduotuvė“, – galimas pasekmes vardijo R. Vainienė. 

Kiek yra tokių didelių parduotuvių, kurioms gresia trumpiau dirbti, tikslių duomenų dar nėra.

„Mažieji dirba, didieji nedirba, kažin kokia lygsvara bus, kur teisybė?!“ – svarstė kalbintas pašnekovas.

Prekybininkai negarantuoti. Jei iš didžiųjų maisto parduotuvių Seimas atims darbo dienų, sunku pasakyti, ar kaimo parduotuvėse išaugs pirkimai.

„Mano siūlymas būtų pirmiausiai pradėti darbo laiko sutrumpinimu, tarkim, sekmadieniais ir švenčių dienomis dirbti nuo 10 iki 15 valandos. O visišką uždraudimą daryti antru etapu“, – teigė „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.

2018-aisiais toks siūlymas Seime jau buvo. Tuomet prekybininkams pavyko įrodyti, kad šis draudimas ekonomiškai nepagrįstas.