Nuo metų pradžios vis dar išlaikiusi teigiamą krovos balansą, rugpjūtį Klaipėdos uosto, kaip ir kaimyninių uostų, krova ryškiai smuktelėjo.
Lėmė baltarusiškos trąšos
Per 8 mėnesius Klaipėdos uostas kartu su Būtingės terminalu išlaikė teigiamą krovos tendenciją. Krauta 28,4 mln. tonų, arba 1,1 proc., daugiau nei pernai. Vien Klaipėdos uosto krova sudarė 22,3 mln. tonų. Ji 2,7 proc., arba 620 tūkst. tonų, mažesnė nei pernai.
Didžiausią įtaką Klaipėdos uosto krovai rugpjūtį turėjo net 54,7 proc. kritusi birių trąšų krova. Baltarusijai taip ir nepavyko vėl susitarti dėl didelių partijų „Belaruskalij“ trąšų į Kinijos rinkas. Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai nepalanki Rusijos internetinė žiniasklaida skelbia, kad šios šalies valstybinė trąšų gamybos įmonė „Belaruskalij“ kybo ant bankroto ribos. Per 8 mėnesius birių trąšų krova Klaipėdos uoste sudarė 4,7 mln. tonų. Ji buvo 17,1 proc., arba 964 tūkst. tonų, mažesnė nei pernai.
Šiemet Klaipėdos uoste mažiau krauta durpių (-31,9 proc.), metalo konstrukcijų (-36,2 proc.), cukraus žaliavos (-16,1 proc.), ro ro krovinių (-4,1 proc.), naftos produktų (-1,7 proc.), mažiau atplaukė keleivių (-16,1 proc.). Tačiau daugiau krauta geležies lydinių (+ 99,4 proc.), žemės ūkio produktų (+73,5 proc.), statybinių medžiagų (+19,6 proc.), metalo laužo (+10,2 proc.).
Tiek Klaipėdos, tiek kaimyniniuose Rygos ir Talino uostuose išlieka teigiama konteinerių krova. Klaipėdoje krauta 261 735 TEU konteinerių, arba 4,7 proc., daugiau nei pernai. Mūsų uostamiestis išlieka konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos uostų.
Netenka Rusijos žaliavų
Jei Klaipėdos uosto krovą mažina baltarusiškos trąšos, tai Latvijos uostai labiausiai pajuto, kad gerokai mažiau anglių perka Kinijos ir Indijos vartotojai.
Pagrindinis Rygos uosto krovinys yra anglys, kurios sudaro apie pusę šio uosto apyvartos. Per aštuonis mėnesius anglių krova Rygos uoste krito 8,9 proc. Ji sudarė per 9 mln. tonų. Taip pat žymiai Rygos uoste krito naftos produktų (-11 proc.), medienos (-8,3 proc.) krova. Rygos uoste net 79 proc. mažiau krauta grūdų. Bet tai uostui didesnės įtakos neturėjo, nes grūdų kiekis Rygoje yra minimalus.
Ventspilio uoste per 8 mėnesius krauta 22,2 mln. tonų krovinių. Tai 5 proc. mažiau nei pernai. 40 proc. mažiau krauta mineralinių trąšų, 11 proc. mažiau anglių, 10 proc. dyzelinio kuro. Tačiau Ventspilyje net 33 proc. šoktelėjo mazuto, 43 proc. benzino, net 93 proc. rūdos krova.
Ventspilyje atsirado didelės krovos žirklės pagal kompanijas. Pavyzdžiui, „Ventall Terminals“ krova šiemet yra net 91 proc. didesnė nei pernai, „Ventbunkers“ – 51 proc. didesnė, kai „Ventspils Grain Terminal“ ji smuko net 63 proc., „Kalija parks“ – 40 proc. Ventspilyje, kaip ir Klaipėdoje, rugpjūtį krova buvo mažesnė nei pernai. Ji sudarė 2,2 mln. tonų ,arba 8,3 proc., mažiau.
Talino uostas per 8 mėnesius krovė 19,4 mln. tonų, arba 4,1 proc., mažiau nei pernai. Net 26,7 proc. krito naftos produktų krova. Tą kritimą iš dalies kompensavo spartus – net 8,5 proc. – konteinerių krovos augimas. Šiemet Talino uoste gerokai daugiau plukdyta keleivių. Sėkmingai dirbo laivybos linija Talinas–Helsinkis (augimas 3,9 proc.). Didžiausias – net 26,7 proc. pakilimas keltų linijoje Paldiski–Kapellskar, kurią aptarnauja kompanija „DFDS Seaways“.
Akivaizdus Ust Lugos kilimas
Baltijos uostų krovai didžiulės įtakos turėjo spartus Rusijos Ust Lugos uosto augimas. Per 8 mėnesius jo krova augo 36,9 proc. iki 40 mln. tonų. Ekspertų teigimu, jo augimas labiausiai paveikė Talino uosto krovą. Taip pat jis turėjo įtakos ir Rygai, Ventspiliui. Ust Lugos uostas perima naftos produktus ne tik iš minėtų Baltijos šalių uostų, bet ir iš pačios Rusijos Sankt Peterburgo ir Primorsko uostų. Sankt Peterburgo uosto krova šiemet mažesnė 16 proc. (iš viso per 8 mėnesius krauta 42,6 mln. tonų), Primorsko – 2,7 proc. (iš viso krauta 37,8 mln. tonų).
Šiemet pastebimai kilo Kaliningrado uosto krova – 10,8 proc. iki 9,3 mln. tonų, Visocko uosto krova – 29 proc. iki 11 mln. tonų.
Ust Lugos uostas kol kas labiau veikia Rytų Baltijos jūros regiono naftos produktų ir anglių krovą. Jis netrukus iš aplinkinių uostų pradės „tempti“ ir rusiškus konteinerius.
Rusijos ekspertai mano, kad Ust Lugos uosto terminalas labiausiai „pritemps“ konteinerius iš rytinės Baltijos šalių uostų. Baltijos šalių uostuose tuo kol kas nelabai tikima, todėl plečiami konteinerių krovos pajėgumai.
Sparčiu Ust Lugos konteinerių terminalo augimu nelabai tikima ir Sankt Peterburge. Manoma, kad konteineriai keliaus į Sankt Peterburgą ir šalia statomą „Bronkos“ uostą, nes iš čia patogiau juos išvežti į patį Sankt Peterburgą ir Maskvą. Tuo metu į Ust Lugą, kuri yra apie 150 kilometrų nuo Sankt Peterburgo, privažiavimo keliai nėra sutvarkyti.
Naujausi komentarai