Pereiti į pagrindinį turinį

Kro­vi­niai ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tuo­se sparčiai sen­ka

2013-09-24 07:24
Klaipėdos uostas – ketvirtoje vietoje regione
Klaipėdos uostas – ketvirtoje vietoje regione / KVJUD nuotr.

Nuo me­tų pra­džios vis dar iš­lai­kiu­si tei­gia­mą kro­vos ba­lan­są, rugp­jū­tį Klai­pė­dos uos­to, kaip ir kai­my­ni­nių uos­tų, kro­va ryš­kiai smuk­te­lė­jo.

Lė­mė bal­ta­ru­siš­kos trą­šos

Per 8 mė­ne­sius Klai­pė­dos uos­tas kar­tu su Bū­tin­gės ter­mi­na­lu iš­lai­kė tei­gia­mą kro­vos ten­den­ci­ją. Krau­ta 28,4 mln. to­nų, ar­ba 1,1 pro­c., dau­giau nei per­nai. Vien Klai­pė­dos uos­to kro­va su­da­rė 22,3 mln. to­nų. Ji 2,7 pro­c., ar­ba 620 tūkst. to­nų, ma­žes­nė nei per­nai.

Di­džiau­sią įta­ką Klai­pė­dos uos­to kro­vai rugp­jū­tį tu­rė­jo net 54,7 pro­c. kri­tu­si bi­rių trą­šų kro­va. Bal­ta­ru­si­jai taip ir ne­pa­vy­ko vėl su­si­tar­ti dėl di­de­lių par­ti­jų „Be­la­rus­ka­lij“ trą­šų į Ki­ni­jos rin­kas. Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tui Alek­sand­rui Lu­ka­šen­kai ne­pa­lan­ki Ru­si­jos in­ter­ne­ti­nė ži­niask­lai­da skel­bia, kad šios ša­lies vals­ty­bi­nė trą­šų ga­my­bos įmo­nė „Be­la­rus­ka­lij“ ky­bo ant bank­ro­to ri­bos. Per 8 mė­ne­sius bi­rių trą­šų kro­va Klai­pė­dos uos­te su­da­rė 4,7 mln. to­nų. Ji bu­vo 17,1 pro­c., ar­ba 964 tūkst. to­nų, ma­žes­nė nei per­nai.

Šie­met Klai­pė­dos uos­te ma­žiau krau­ta dur­pių (-31,9 pro­c.), me­ta­lo konst­ruk­ci­jų (-36,2 pro­c.), cuk­raus ža­lia­vos (-16,1 pro­c.), ro ro kro­vi­nių (-4,1 pro­c.), naf­tos pro­duk­tų (-1,7 pro­c.), ma­žiau at­plau­kė ke­lei­vių (-16,1 pro­c.). Ta­čiau dau­giau krau­ta ge­le­žies ly­di­nių (+ 99,4 pro­c.), že­mės ūkio pro­duk­tų (+73,5 pro­c.), sta­ty­bi­nių me­džia­gų (+19,6 pro­c.), me­ta­lo lau­žo (+10,2 pro­c.).

Tiek Klai­pė­dos, tiek kai­my­ni­niuo­se Ry­gos ir Ta­li­no uos­tuo­se iš­lie­ka tei­gia­ma kon­tei­ne­rių kro­va. Klai­pė­do­je krau­ta 261 735 TEU kon­tei­ne­rių, ar­ba 4,7 pro­c., dau­giau nei per­nai. Mū­sų uos­ta­mies­tis iš­lie­ka kon­tei­ne­rių kro­vos ly­de­ris tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų.

Ne­ten­ka Ru­si­jos ža­lia­vų

Jei Klai­pė­dos uos­to kro­vą ma­ži­na bal­ta­ru­siš­kos trą­šos, tai Lat­vi­jos uos­tai la­biau­siai pa­ju­to, kad ge­ro­kai ma­žiau ang­lių per­ka Ki­ni­jos ir In­di­jos var­to­to­jai.

Pag­rin­di­nis Ry­gos uos­to kro­vi­nys yra ang­lys, ku­rios su­da­ro apie pu­sę šio uos­to apy­var­tos. Per aš­tuo­nis mė­ne­sius ang­lių kro­va Ry­gos uos­te kri­to 8,9 pro­c. Ji su­da­rė per 9 mln. to­nų. Taip pat žy­miai Ry­gos uos­te kri­to naf­tos pro­duk­tų (-11 pro­c.), me­die­nos (-8,3 pro­c.) kro­va. Ry­gos uos­te net 79 pro­c. ma­žiau krau­ta grū­dų. Bet tai uos­tui di­des­nės įta­kos ne­tu­rė­jo, nes grū­dų kie­kis Ry­go­je yra mi­ni­ma­lus.

Vents­pi­lio uos­te per 8 mė­ne­sius krau­ta 22,2 mln. to­nų kro­vi­nių. Tai 5 pro­c. ma­žiau nei per­nai. 40 pro­c. ma­žiau krau­ta mi­ne­ra­li­nių trą­šų, 11 pro­c. ma­žiau ang­lių, 10 pro­c. dy­ze­li­nio ku­ro. Ta­čiau Vents­pi­ly­je net 33 pro­c. šok­te­lė­jo ma­zu­to, 43 pro­c. ben­zi­no, net 93 pro­c. rū­dos kro­va.

Vents­pi­ly­je at­si­ra­do di­de­lės kro­vos žirk­lės pa­gal kom­pa­ni­jas. Pa­vyz­džiui, „Ven­tall Ter­minals“ kro­va šie­met yra net 91 pro­c. di­des­nė nei per­nai, „Vent­bun­kers“ – 51 pro­c. di­des­nė, kai „Vents­pils Grain Ter­mi­nal“ ji smu­ko net 63 pro­c., „Kali­ja par­ks“ – 40 pro­c. Vents­pi­ly­je, kaip ir Klai­pė­do­je, rugp­jū­tį kro­va bu­vo ma­žes­nė nei per­nai. Ji su­da­rė 2,2 mln. to­nų ,ar­ba 8,3 pro­c., ma­žiau.

Ta­li­no uos­tas per 8 mė­ne­sius kro­vė 19,4 mln. to­nų, ar­ba 4,1 pro­c., ma­žiau nei per­nai. Net 26,7 pro­c. kri­to naf­tos pro­duk­tų kro­va. Tą kri­ti­mą iš da­lies kom­pen­sa­vo spar­tus – net 8,5 pro­c. – kon­tei­ne­rių kro­vos au­gi­mas. Šie­met Ta­li­no uos­te ge­ro­kai dau­giau pluk­dy­ta ke­lei­vių. Sėk­min­gai dir­bo lai­vy­bos li­ni­ja Talinas–Helsinkis (au­gi­mas 3,9 pro­c.). Di­džiau­sias – net 26,7 pro­c. pa­ki­li­mas kel­tų li­ni­jo­je Paldiski–Kapellskar, ku­rią ap­tar­nau­ja kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“.

Aki­vaiz­dus Ust Lu­gos ki­li­mas

Bal­ti­jos uos­tų kro­vai di­džiu­lės įta­kos tu­rė­jo spar­tus Ru­si­jos Ust Lu­gos uos­to au­gi­mas. Per 8 mė­ne­sius jo kro­va au­go 36,9 pro­c. iki 40 mln. to­nų. Eks­per­tų tei­gi­mu, jo au­gi­mas la­biau­siai pa­vei­kė Ta­li­no uos­to kro­vą. Taip pat jis tu­rė­jo įta­kos ir Ry­gai, Vents­pi­liui. Ust Lu­gos uos­tas pe­ri­ma naf­tos pro­duk­tus ne tik iš mi­nė­tų Bal­ti­jos ša­lių uos­tų, bet ir iš pa­čios Ru­si­jos Sankt Pe­ter­bur­go ir Pri­mors­ko uos­tų. Sankt Pe­ter­bur­go uos­to kro­va šie­met ma­žes­nė 16 pro­c. (iš vi­so per 8 mė­ne­sius krau­ta 42,6 mln. to­nų), Primorsko – 2,7 pro­c. (iš vi­so krau­ta 37,8 mln. to­nų).

Šie­met pa­ste­bi­mai ki­lo Ka­li­ning­ra­do uos­to kro­va – 10,8 pro­c. iki 9,3 mln. to­nų, Vi­soc­ko uos­to kro­va – 29 pro­c. iki 11 mln. to­nų.

Ust Lu­gos uos­tas kol kas la­biau vei­kia Ry­tų Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no naf­tos pro­duk­tų ir ang­lių kro­vą. Jis ne­tru­kus iš ap­lin­ki­nių uos­tų pra­dės „temp­ti“ ir ru­siš­kus kon­tei­ne­rius.

Ru­si­jos eks­per­tai ma­no, kad Ust Lu­gos uos­to ter­mi­na­las la­biau­siai „pri­temps“ kon­tei­ne­rius iš ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių uos­tų. Bal­ti­jos ša­lių uos­tuo­se tuo kol kas ne­la­bai ti­ki­ma, to­dėl ple­čia­mi kon­tei­ne­rių kro­vos pa­jė­gu­mai.

Spar­čiu Ust Lu­gos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo au­gi­mu ne­la­bai ti­ki­ma ir Sankt Pe­ter­bur­ge. Ma­no­ma, kad kon­tei­ne­riai ke­liaus į Sankt Pe­ter­bur­gą ir ša­lia sta­to­mą „Bron­kos“ uos­tą, nes iš čia pa­to­giau juos iš­vež­ti į pa­tį Sankt Pe­ter­bur­gą ir Mask­vą. Tuo me­tu į Ust Lu­gą, ku­ri yra apie 150 ki­lo­met­rų nuo Sankt Pe­ter­bur­go, pri­va­žia­vi­mo ke­liai nė­ra su­tvar­ky­ti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų