Nuo mūsų sukauptų žinių, patirties, motyvacijos, įgūdžių ir sveikatos priklauso ne tik asmeninė sėkmė, bet ir visos šalies gerbūvis. Tai – sunkiai išmatuojamas, tačiau labai svarbus žmogiškasis kapitalas, į kurį, KTU ekonomistų dvejus metus vykdyto tyrimo duomenimis, valstybė vis dar numoja ranka, nors galimybių keistis – daugybė.

Kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio šalių patirtis formuojant žmogiškąjį kapitalą (ŽK), efektyvinant darbo rinką, kaip keičiasi darbuotojų struktūra, darbo pasiūla ir paklausa bei kaip tai įtakoja šešėlinė ekonomika. Į šiuos klausimus savo tyrimu atsakė Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorės Rūtos Čiutienės vadovaujama tyrėjų komanda.

Tyrėjų komandos atliktas darbas –  vieno ilgiausio šalies istorijoje trukusio ekonominio tyrimo dalis. Vyriausybės užsakyta, Lietuvos mokslo tarybos kuruota ir dvejus metus trukusi ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ buvo patikėta Kauno technologijos universiteto KTU EVF profesoriaus Ryčio Krušinsko vadovaujamai tarpdisciplininei septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komandai.

Šie mokslininkai ne tik nubrėžė Lietuvos ateities ekonomikos gaires, tačiau ir pateikė sprendimų, kaip įveikti didžiausius laukiančius iššūkius.

Lemia ir tėvų išsilavinimas

Pasak R. Čiutienės, į ŽK reikėtų žvelgti gerokai plačiau. ŽK reikėtų suvokti ne tik kaip investicijas į skirtingas ŽK formas, kaip išsilavinimas, darbo jėgos rengimas, išlaidos sveikatai ir pan., bet  ir individo žinias ir gebėjimus, kurie gali būti apibrėžti kaip nematerialus kapitalas.

„Visi siekiame pakelti savo ŽK akcijas – tam didelę įtaką daro išsilavinimas ir įgytos žinios bei kompetencija. Investicijos į žmogų didina produktyvumą, o įsidarbinimo pagrindas yra ir bus žmogaus kvalifikacija ir investicijos į ŽK“, – tvirtina profesorė.

Tyrėjų komanda savo darbe atliko darbo rinkos ir ŽK tarpusavio sąsajų analizę. Čia buvo išnagrinėta ekonominė aplinka, įtakojanti investicijas į šį kapitalą: gyventojų aktyvumo, užimtumo, nedarbo lygiai, ekonominiai nuostoliai dėl emigracijos, paklausių specialybių darbo rinkoje ir užmokesčio analizė, o taip pat ŽK priklausomybė nuo pasirinktos specialybės ir įgyto išsilavinimo.

„Paaiškėjo, kad žmogaus sprendimus investuoti į ŽK lemia tėvų išsilavinimas, jo paties norai, siekiai, lūkesčiai gauti gerą darbo užmokestį, o taip pat emocijos, studijų trukmė ir jų kaina bei darbingo amžiaus trukmė“, – pasakoja KTU profesorė. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad investicijų dydis ne visuomet lemia jų efektyvumą. Netinkamos specialybės pasirinkimas ar įgytų kompetencijų negebėjimas pritaikyti darbo rinkoje , mažina investicijų efektyvumą, o tuo pačiu ir skatina nusivylimą investicijomis į išsilavinimą.

Darbo birža – tik išmokoms gauti

Mokslininkų komanda ištyrė ir šalies darbo rinką – čia išskirtos tokios probleminės sritys, kaip dideli jos skirtumai, atsižvelgiant į regionus, jaunimo nedarbas ir žmonių kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams.

Didelis dėmesys skirtas ir Lietuvos darbo biržos veiklai (LDB). Tyrėjų gauti rezultatai parodė, kad nors LDB ir skiria didelį dėmesį užimtumo didinimo problemai spręsti, tačiau taikomos priemonės – pavienio pobūdžio.

„Nėra bendros koncepcijos, kiek ir kaip valstybė turėtų įtakoti užimtumo reguliavimą, per mažai dėmesio skiriama verslo skatinimui, skatinant naujų darbo vietų bei naujų smulkių verslų kūrimą per mokestinę politiką. LDB paslaugomis dažnai naudojamasi ne tik siekiant pritraukti darbuotojus, bet pasinaudoti teisinėmis spragomis, gaunant subsidijas“, – pasakoja KTU mokslininkė.

Jos teigimu, tai daro tiek darbo ieškantysis darbo, tiek darbdavys, o Lietuvoje trūksta ne tik darbo rinkos valdymo priemonių, bet ir prevencijos mechanizmų, kurie užkirstų kelią tokiam piktnaudžiavimui.

Algos auga lėčiau, nei verslas

KTU mokslininkų komanda sudarė ir ŽK formavimą lemiantį indeksą, kuris leido palyginti ES ir Lietuvos padėtį. Deja, nustatyta, kad atsiliekame beveik visose srityse: Lietuvoje – nepalankios sąlygos ŽK vystymuisi, o pajamos pagal išsilavinimą, parodančios, kiek valstybėje investuojama į ŽK bei atlyginimai gerokai mažesnei nei ES. 

„Indeksas parodė, kad Lietuvoje ŽK yra menkai vertinamas nepaisant to, kad gana sparčiai vystosi keldamas savo vertę. Pastarąjį teginį patvirtina tai, kad šiandien atlyginimų augimas darbuotojams vis dar smarkiai atsilieka nuo verslo ekonominio augimo masto. Tai rodo, jog šiuo metu žmogiškasis kapitalas istoriškai vis dar yra nepakankamai įvertintas“, – neabejoja R. Čiutienė.

Visgi pagrindinis KTU mokslininkų  darbas buvo ne tik išryškinti problemas, tačiau ir pateikti jų sprendimo būdus.

Daug būdų pakeisti esamą padėtį

Vienas tokių – skatinti LDB, mokyklų, universitetų bei kolegijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant efektyviau panaudoti švietimo sistemos išteklius. Taip pat būtina įvertinti darbo rinkos pokyčius ir siūlyti studijų programas, atitinkančias jos poreikius.

„Be abejo, nepakankamai įvertinama ir emigracijos arba „protų nutekėjimo“ problema. Būtina mažinti emigracijos srautus, didinti mūsų darbo rinkos patrauklumą, sukuriant geresnes darbo sąlygas ir priimtiną, kvalifikaciją atitinkantį darbo užmokestį“, – pabrėžia mokslininkė.

Jos teigimu, valstybė privalo daugiau dėmesio skirti jaunimo nedarbo mažinimui. Tai puikiai pavyktų padaryti įtraukiant jį į darbo rinką studijų metais per praktikas. Taip pat Lietuvoje reikėtų įdiegti ankstyvosios karjeros formavimo modelį, pasinaudojant sėkminga Vokietijos, Austrijos ir kitų šalių patirtimi.

Pagal šį modelį, dar mokykloje besimokantis jaunimas gali glaudžiai bendradarbiauti su verslu ir kitais potencialiais darbdaviais, taip įgydamas ne tik profesinių įgūdžių, bet ir įvertindamas savo galimybes renkantis profesiją.

Permainos turėtų paliesti ir Lietuvos kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrą – reikia sudaryti sąlygas moksleiviams ugdyti savo karjerą pagal turimus įgūdžius ir sugebėjimus.

„Būtina ne tik mažinti piktnaudžiavimą išmokomis, efektyvinti įdarbinimo skatinimo priemones, bet ir siekiant paskatinti žmonių išteklių raidą atokesniuose Lietuvos regionuose, rekomenduotina įvesti  gyventojų pajamų mokesčio lengvatą regionams, kurių ekonominė raida nuo šalies vidurkio atsilieka daugiau nei per vieną standartinį nuokrypį“, – vieną iš galimų sprendinių pateikia profesorė.

Įstatymus priima negalvodami, tyrimai – į stalčių

Spręstinas dalykas – Lietuvoje neatsakingai vykdomos mokesčių reformos, liečiančios ŽK. Profesorės teigimu, mokestinę naštą žmonėms didinti galima tik didėjančiu tempu augant ekonomikai, nes tokiu būdu ekonomikos augimas sumažina ŽK patiriamus finansinius nuostolius. Užklupus krizei, mokesčius būtina didinti pirmiausiai verslui, o ne žmonėms.

„Nors šiandien ekonomika Lietuvoje atsigauna, ekonomines sąlygas ŽK vystymui būtina ir toliau gerinti, o Švietimo ir mokslo ministerija turėtų detaliau susipažinti su jau atliktų tyrimų rezultatais ir siekti įgyvendinti tyrimų rekomendacijas., – tvirtino KTU mokslininkė.