Grąžinti paskolą, taupyti, o gal investuoti pinigus, aiškino „Citadele“ Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.
– Akivaizdu, kad apie pinigus kalbėti gal ir nedrąsu, bet žmonės atsakė. Kur paskirstė jau gautus pinigus? Yra turbūt trys pagrindinės kryptys?
– Apklausą atlikome kovo mėnesį, ir matėme, kad 20 procentų respondentų norės taupyti arba investuoti. 10 procentų pasakė, kad norės pasidengti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Pagal realybę, kurią matome jau dabar, iš tikrųjų pastebime, kad būsto paskolų ir vartojimo kreditų ar lizingo dengimo užklausų padvigubėjo. Tai realiai daugiau norime grąžinti tų finansinių įsipareigojimų ir gal jaustis tiesiog emociškai saugūs, kad jų nebeturime. O kita dalis ne tiek į investavimą pasuko, kiek į taupymą – indėlius. Iš tikrųjų matome, kad, lyginant su kovo ir balandžio mėnesiais, indėlių padaugėjo 70 procentų. Lietuviams vis dar aktualus konservatyvus taupymo būdas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Pabėkime konkrečiais pavyzdžiais – ką pavyktų sutaupyti sugrąžinus paskolą?
– Jeigu kalbame apie būsto paskolą, standartinę situaciją: 100 tūkstančių yra pasiskolinta 25 metų laikotarpiui. Jeigu papildomai grąžintumėte 5 tūkstančius eurų, maždaug sutaupytumėte palūkanų apie 3 tūkstančius. Bet jeigu tuos 5 tūkstančius investuotumėte su vidutine 7 procentų palūkanų norma, po 10 metų gautumėte apie 10 tūkstančių.
– Kur reikėtų investuoti, kad gautum 7 procentus?
– Yra visokių fondų, akcijų, kur galite nusipirkti, tačiau labai priklauso nuo kliento, nuo jo rizikos toleravimo. Reikėtų individualiai pasižiūrėti, kiek yra tos rizikos tolerancijos ir kur tada vertėtų investuoti.
– Užsiminėte ir apie indėlius, apie konservatyvumą. Akivaizdu, kad procentaliai grąža yra žymiai mažesnė. Galime truputėlį priminti, kiek skiriasi ta grąža – sakykime, norminė 7 procentai, kas yra nemaža, ir indėlių?
– Indėlių, pagal Lietuvos banko teikiamas palūkanas, vidurkis dabar Lietuvoje yra 1,6. Yra bankų, kurie turi specialių sąlygų – 4 ar 5 procentai, kad prisitrauktų indėlių trumpalaikiam tikslui. Tai iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėti, kokią sumą norima padėti ir į kokį banką, nes visur sąlygos yra skirtingos.
– Kodėl verta ir kam verta būtent indėlius pasidėti? Gal net tam tikros amžiaus grupės yra tos, tarp kurių indėliai yra patys populiariausi, nes, kaip sakėte, viskas priklauso nuo rizikos tolerancijos?
– Pagal šiuos skaičius tikrai matome, kad indėlius labiau mėgsta ir gal labiau pripratę yra tie, kuriems iki pensinio amžiaus liko 5 metai. Tai tikrai ta kategorija, kuri jaučiasi saugiai ir net nedvejoja dėl šio varianto. Bet kita dalis yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, renkasi nekilnojamąjį turtą ir tiesiog nenori, kad infliacija „suvalgytų“ pinigų sumą banko sąskaitoje. Tai jie renkasi 3 ar 6 mėnesių indėlį, kad galėtų papildomai gauti grąžą.
– Grįžkime prie konkrečių skaičiavimų. Sakėte, kad jeigu žmogus grąžins paskolą – 25 metų laikotarpiui pasiėmęs 100 tūkstančių ir papildomai grąžintų 5 tūkstančius. 5 tūkstančiai, beje, yra tas vidurkis, kurį žmonės atgavo – 5,5. Jeigu tą sumą grąžina, jis per visą laiką, per 25 metus, sutaupys 3 tūkstančius.
– Palūkanų, taip.
– Tai, ko gero, jeigu taip skaičiuotume, investuoti labiau apsimoka.
– Taip, investuoti tikrai labiau apsimoka, bet investavimas yra ilgalaikis dalykas. Jeigu investuosi per vienerius metus, tokios grąžos – per 10 metų iki 10 tūkstančių – negausi. Esmė ta, kad kiekvienas žmogus renkasi pats, ko nori ir kaip jaučiasi geriausiai. Matome, kad daug žmonių nori grąžinti finansinius įsipareigojimus ir jaustis laisvi, nejausti papildomos paskolų naštos. Tai čia labai reikėtų individualiai įsivertinti, kuris variantas yra tinkamiausias.
– Kaip dar siūlytumėte apsispręsti?
– Tiesiog reikėtų įsivertinti ilgalaikėje perspektyvoje, kur norisi investuoti tą pinigų sumą, kur norisi kaupti, ką norisi nusipirkti.
– O jūs asmeniškai pati ką darytumėte?
– Aš pati, kaip sakau, „Sodros“ pensijai kaupiu, turiu trečią pakopą ir papildomai investuoju. Manau, kad, kai rizikas paskirstai per kelis dalykus, tada jautiesi saugiausiai.
– Ir šitas patarimas – nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje, ar ne?
– Taip, taip.
– Be jokios abejonės, pinigai bet kokiu atveju nuvertėja, bet turbūt dalis žmonių sakė, kad nieko nedarys su tais pinigais?
– Tokia žmonių dalis tikrai buvo. Dabar tiksliai procentais nepasakysiu, bet mane labiausiai nudžiugino tai, kad tik 2 procentai pasakė, jog išleis pirkiniams. Nežinau, kiek tai koreliuos su balandžio mėnesio statistika, bet reiškia, kad po truputėlį atsiranda noras taupyti, investuoti ir galvoti apie ateitį.
Naujausi komentarai