Kodėl gyventojai atsisako įtraukimo į II pensijų pakopą? Ką daryti neapsisprendusiems? Apie tai pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas.

– Manau, kad tai signalizuoja apie didelius nuogąstavimus dėl sistemos, ateities, praeities rezultatų, kuriuos galima nesunkiai pasižiūrėti. Pensijų fondų rezultatai nėra fantastiniai ir tokie, kurie iš karto pasakytų, jog verta investuoti. Natūralu, kad žmonės atsargiai žiūri, nes kalba eina apie jų pinigus. Finansiniuose dalykuose visuomet žiūrim į istoriją. Svarbu suprasti, kad istorija – praeityje, kad ir kokia ji bebūtų finansų rinkoje. Ar ji gera, ar bloga. Niekas negali garantuoti, kad ji pasikartos ateityje. Žiūrint į pensijų fondų istorinius duomenis, jie nėra fantastiniai. Infliacijos vidutinius metinius tempus fondų rezultatai viršija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks jūsų patarimas tiems, kurie buvo naujai įtraukti į II pensijų pakopą?

– Aš manau, kad prieš priimant atsakingą sprendimą, reikėtų skirti laiko pasidomėti fondų veiklos rezultatais. Reikėtų domėjimuisi paimti ne paskutinių dviejų trijų metų laikotarpį, bet pasiimti laikotarpį bent nuo euro įvedimo Lietuvoje. Nuo 2015 m., gal 2016 m. Pasižiūrėti, ar siūlomas ir parinktas pensijų fondas veikė pakankamai gerai. Paprasčiausiu būdu reikėtų pasilyginti su infliacija, vartotojų kainų indeksas – vienas iš indikatorių, kuris dažnai naudojamas infliacijos rodiklių apskaičiavimui. Jeigu žiūrėtume į praktinę pusę, tai vidutinė metinė infliacija nuo 2016 m. iki 2023 m. – apie 5,5 proc. „Apie“, nes dažnai priklauso nuo skaičiavimo bazės, ką mes imsime. Ar mes žiūrėsime mėnesinį pokytį, ar mes žiūrėsime kaupiamąjį pokytį, ar skaičiuosime tik tai nuo 2015 m. kaip bazės. Vidutinė infliacija yra apie 5,5 proc. Šį skaičių smarkiai iškelia 2022 m. Reikia nepamiršti, kad į šį laikotarpį patenka COVID-19 pandemija ir karas, kuris vis dar tęsiasi. Tai gali suformuoti gyventojo lūkestį, kad mano investuotos lėšos nepradirba, bet uždirba. Turėtų būti daugiau negu vidutinis infliacijos kitimo tempas. Pensijų fondai – viena iš išeičių, kuri leidžia tikrai turėti šiek tiek geresnį rezultatą negu infliacija. Žiūrint vien tik į lietuvišką patirtį, nuo 2015 m. – 2016 m., kuri nėra ilga.

„Sodros“ stabilumo išlaikymas turi būti valstybės prioritetu.

– Ar liekantis tik su „Sodra“ gali jaustis ramus dėl savo pensijos?

– Taip. „Sodra“ – stabilios valstybės ir jos socialinės sistemos pamatas. Valstybė turėtų viską daryti, kad „Sodra“ nesugriūtų. Pensijų fondai leidžia tikėtis uždirbti daugiau. Reikia nepamiršti, kad pagal skaičiavimo formulę pati „Sodra“ dalyvauja šioje sistemoje, pervesdama pusantro procento nuo vidutinio praeitų metų atlyginimo dydžio. „Sodros“ stabilumo išlaikymas turi būti valstybės prioritetu, bet mes kalbame ir apie tai, kad patys gyventojai prisidėtų prie savo finansinės gerovės senatvėje kūrimo. Tai postūmis patiems rūpintis, o negalvoti, kad valstybė išspręs visus klausimus už tave.