Pramoginės laivybos atstovai sukūrė šmaikščią nuotrauką – meška laiko laivą. Taip ironiškai pažvelgta į situaciją Nemune ties Prienais – esą vandens ten jau tiek mažai, kad jeigu po Vilnių lakstanti meškutė ateitų prie Nemuno, jai vandens užtektų vos sušlapinti pėdas, kad laivą perneštų į kitą krantą.

„Žvėrinčius, Bagrėnas, prie Prienų tilto susidariusios salos, Birštono centre – salos. Vandens gylis siekia nulį, nors esi viduryje Nemuno. Taikomės į vagą, kur savaitgaliais turime 80 cm“, – aiškino Keleivinių laivų asociacijos vadovas Mindaugas Žiedelis.

LNK stop kadras.

Mažieji laivai dar praplaukia, bet jei orai dar labiau atšils – didiesiems teks sustoti.

„Galimybė neplaukti yra. Turime Kruonio įtaką 40 km atstumu, bet jie pakankamai susiurbia vandens į savo rezervuarą, ir mes tai pajaučiame Prienuose ir Birštone. Iš kitos pusės, tai yra savotiška laivakelio nepriežiūra“, – sakė M. Žiedelis.

Nuo Birštono iki Prienų didesni pramoginiai laivai jau nebeplaukia.

„Prienuose startavome gegužės mėnesį. Ten, kur pasistatėme su rajono savivaldybe prieplauką, tokio vandens nebuvau matęs per 3–4 metus“, – pasakojo M. Žiedelis.

Visgi Vidaus vandenų direkcijos atstovas aiškino, kad situacija kol kas nėra tragiška, nes 1 centimetru vandens lygis atitinka numatytus gylius popieriuose.

„Gylis – 76 centimetrai, kai projektinis, kritinis vandens kelio parametras – 75 centimetrai“, – sakė Vidaus vandenų kelių direkcijos Laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Gyventojai pastebi, kad Kaune Nemunas nyksta tiesiog akyse.

„Dar yra šiek tiek gilumos, bet mažėja, kasmet keičiasi“, – pastebėjo gyventoja.

„O dabar nieko neliko – Nemunas nusekęs“, – teigė kita.

„Labai liūdna. Prieš 4 ar 10 metų vaizdas buvo visiškai kitoks – laiveliai plaukiojo, o dabar galima perbristi“, – kalbėjo dar viena moteris.

Vandens kasmet vis mažiau. Būta metų, kai laivus teko palikti krante.

„Vienais metais buvo rizika – buvo sustabdytas plaukimas dviem savaitėms rugpjūčio mėnesį. O šiaip vandens lygis nuolat keičiasi – Nemunas labai gyvas, todėl net ir dienomis keičiasi“, – tikino „Raketos“ savininkas Nerijus Šilgalis.

LNK stop kadras.

Direkcija vardija, kur laivyba gali strigti pirmiausia.

„Jeigu kalbame apie Nemuną žemupyje – sekliausia vieta ties Raudone. Jeigu vandens lygis dar labiau kristų, Prienai būtų aptarti, nes 76 centimetrai yra ant ribos“, – teigė A. Rimas.

Direkcija pripažįsta – toks vandens lygis jau kenkia. Baržos plaukia pustuštės, kitaip – įstrigtų.

„Pakraunama apie 70 procentų, jeigu iš Jurbarko plukdoma į Klaipėdą. O jeigu iš Kauno – nes atitinkamai laivas su barža plaukia ir į Klaipėdą, ir iš Klaipėdos į Kauną – grįžimas iki Kauno būtų pakrautas tik apie 60 procentų“, – aiškino Vidaus vandenų kelių direkcijos Laivybos direktorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol vieniems trukdo seklus vanduo, kiti stringa dėl technikos – šiemet sezono „Raketa“ nepradėjo.

„Keitėme į visiškai naują, modernų, šiuolaikinį produktą – variklį, greičių dėžę ir visą valdymą. Iš esmės – pilnai perdarytas laivas. Deja, inžinieriai viską padarė gerai, bet praskaičiavo laiką, kada perduos laivą“, – pasakojo „Raketos“ savininkas.

Nors žadama, kad po rekonstrukcijos nebebus grėsmės sustoti pusiaukelėje evakuojantis iš laivo, tačiau ar pavyks pradėti sezoną – neaišku. Nors dar tik birželis, jau aišku, kad liepą „Raketa“ lieka krante.

„Atsiprašome savo klientų, kad turėjome stabdyti liepos mėnesio plaukimus. Bet komanda dirba visu pajėgumu, kad bent rugpjūtį galėtume pranešti geras žinias“, – kalbėjo „Raketos“ savininkas.

Specialistai sakė, kad laivyba vandens keliuose būtų patenkinama, jei bent kelis mėnesius kasdien gausiai lyti. Pavasarį, nors atrodė, kad lijo nemažai, iškrito tik pusė reikiamos kritulių normos.