Latas atsilaikė. Nepaisant įvairių gandų, sekmadienio vakarą šios valiutos buvo galima išsikeisti įprastu kursu – už 1 latą mokant 4,86 lito. Spėjama, kad lato devalvacijos galėjo siekti spekuliantai.

Nerimo savaitgalis

Praėjusį savaitgalį nuo kaimynų nesitraukė baimės šešėlis. Pirmomis birželio dienomis paaiškėjus prastiems Latvijos ekonominiams rodikliams, vėl buvo suabejota šios šalies valiutos stabilumu. Kulminaciją gandai dėl lato devalvacijos pasiekė birželio 4-ąją – ši diena pavadinta juoduoju ketvirtadieniu ir palyginta su prieš septyniolika metų Jungtinėje Karalystėje vykusiais juodojo trečiadienio įvykiais.

Visą savaitgalį šalies naujienų portaluose mirgėjo užsienio ekspertų nuomonės, kad devalvacija neišvengiama, ir Latvijos valdžios atstovų tvirtinimai, esą jiems pavyks išlaikyti stabilų valiutos kursą, kol bus įvestas euras. Į diskusiją net įsitraukė aukščiausi ES pareigūnai: Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet pareiškė tikįs, kad Baltijos šalims pavyks išlaikyti stabilius valiutų kursus.

Santaupas laiko eurais

Kaip pranešė Latvijos žiniasklaida, jau savaitės viduryje prie valiutų keityklų nusidriekė ilgos eilės, tačiau ne visi norintys esą galėjo sutaupytus latus iškeisti į eurus, nes šie baigėsi. Verslo portalas db.lv paskelbė, kad panikos apimti gyventojai valiutos keitykloms atneš nemenko pelno, mat kai kurios jų net peržengė oficialiai Latvijos banko nustatyto lato ir euro kurso leistiną svyravimo ribą ir vietos valiutą superka pigiau. Bankų atstovai ragino aukščiausius Latvijos vadovus nuraminti tautą dėl devalvacijos, nes nuogąstavo, kad ir šeštadienį bei sekmadienį valiutų keityklos bus apgultos vietos gyventojų.

"Turiu pripažinti, kad jau seniai stengiuosi pasilikti kuo mažiau latų. Tik tiek, kiek reikia būtiniausioms išlaidoms. Visas santaupas laikau eurais", – dienraščiui sakė vienoje Latvijos paslaugų įmonėje dirbantis Janis Kalnitis.

Anot jo, devalvacijos grėsmė tapo svarbiausia praėjusios savaitės tema. "Apie tai kalbos netyla ir namie, ir darbe. Diskutavome su bendradarbiais, vieni neabejoja, kad latas bus devalvuotas, kiti tiki valdžios atstovais, kad toks žingsnis nebus žengtas. Tačiau, kiek teko girdėti, visi mano pažįstami santaupas latais pavertė į eurus. Tai nelabai patogu, nes pristigus pinigų, eurus reikia versti į latus ir už tai papildomai mokėti bankui. Bet šie nuostoliai – menkniekis, palyginti su tais, kurių patirčiau, jeigu latas vis dėlto būtų devalvuotas", – kalbėjo Rygos gyventojas.

Jis prisiminė, kad panaši devalvacijos gandų sukelta reakcija buvo kilusi praėjusių metų pabaigoje. Tuomet sklandė "ypač patikima informacija", kad latas savo vertės neteks konkretų lapkričio sekmadienį.

Už gandų – spekuliantai?

Aprimus pirmosios aistroms, pradėta įtarti, kad Latvijos valiuta buvo užpulta neatsitiktinai – esą iš lato devalvacijos buvo siekiama pasipelnyti. Ir ne pirmą kartą. Kaip teigė banko "DnB Nord" Finansinių produktų pardavimo skyriaus vadovas Artūras Kampanas, lato devalvacijos tema už Latvijos sienų gali būti suinteresuotos bent trys pusės.

Pirmiausia tai – Skandinavijos įmonės, daug investavusios vietos valiutomis Baltijos šalyse. Joms devalvacija reikštų didžiulius nuostolius ir smukusią verslo vertę gimtojoje rinkoje. Tačiau atpigusios akcijos gali būti naudingos investuotojams ar finansų tarpininkams. Lato nuvertėjimu taip pat gali būti suinteresuoti valiutomis "Forex" biržose prekiaujantys spekuliantai, kurie iš gerokai atpigusios valiutos kone per naktį galėtų susikrauti milžinišką pelną.

"Spekuliantai juk prie to dirba, jie pirmieji užuodžia galimybę užsidirbti iš tokių procesų. Tačiau jie nėra problemų priežastis, jie – kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kad Latvijos vyriausybė nesugeba susidoroti su krize", – sakė A.Kampanas.

Juodasis trečiadienis

Klasikiniu pavyzdžiu, kaip galima užsidirbti iš spekuliacijų valiutomis, laikomas vienas garsiausių pasaulio investuotojų George'as Sorosas. Kai kurie britai dar ir dabar griežia dantį ant šio investuotojo, nes teigia, kad būtent jo veiksmai Jungtinės Karalystės vyriausybę privertė 1992-ųjų rugsėjo 16-ąją apie 30 proc. devalvuoti svarą sterlingų.

Tuo metu britų vyriausybė taip pat grūmėsi su ekonomikos recesija, o prieš dvejus metus priimtas sprendimas fiksuoti valiutos kursą šias pastangas tik apsunkino. Vis dėlto tuometis britų premjeras ne kartą žadėjo, kad vyriausybė sieks išlaikyti stabilų valiutos kursą. Ironiška, tačiau likus dviem dienoms iki devalvacijos Vokietijoje lankėsi britų delegacija, kuri vokiečiams žadėjo išlaikyti nepakitusį svaro sterlingų ir tuometės markės santykį.

Lemiamą smūgį svaro stabilumui sudavęs G.Sorosas iš anksto buvo įsigijęs svarų sterlingų už maždaug 10 mlrd. JAV dolerių, juos nusprendė parduoti minėtą trečiadienį, britams virtusį juoduoju. Valiutų rinkas užplūdus milžiniškam kiekiui pinigų, jų išpirkti Anglijos centrinis bankas nebesugebėjo, todėl teko atsisakyti fiksuoto valiutos kurso. G.Sorosas iš šio sandorio per dieną susižėrė apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.

Devalvuoti būtų nepalanku

A.Kampanas neatmetė galimybės, kad Jungtinės Karalystės scenarijus teoriškai galėtų pasikartoti ir Latvijoje. Tačiau realybėje tai įgyvendinti būtų sudėtinga, nes pastarąjį pusmetį valiutų rinkoje latų įsigyti beveik neįmanoma. Atsiradusį latų perteklių nedelsdamas išperka Latvijos centrinis bankas, jis per šį pusmetį lato kurso stabilumui užtikrinti jau skyrė 600 mln. eurų.

Be to, A.Kampanas linkęs manyti, kad devalvacijos poveikis būtų laikinas, tai supranta ir Latvijos vyriausybė. Teigiamas devalvacijos efektas būtų juntamas du tris mėnesius, kuriam laikui padidėtų įmonių konkurencingumas, padaugėtų surenkamų mokesčių. Tačiau devalvacija neišspręstų pagrindinių Latvijos problemų – didelio biudžeto deficito ir poreikio skolintis iš užsienio – ir sukeltų naujų, pavyzdžiui, pažeistų esamus susitarimus su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu bei atitolintų euro įsivedimo datą.

Todėl veikiausiai Latvijos valdžia nemeluoja, sakydama, kad sieks išlaikyti stabilų lato kursą. Latvija liepos mėnesį tikisi gauti dar vieną pinigų injekciją, sieksiančią apie 1,3 mlrd. eurų. Kol kas jai nesiseka vykdyti įsipareigojimų dėl biudžeto deficito, tad devalvacija pakištų koją galutinai ir užkirstų kelią gauti pagalbą iš užsienio.

Politikais niekas netiki

Verslo temomis rašantis žurnalistas Aleksejus Dunda šią gandų audrą sieja su savaitgalį vykusiais savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimais. "Įtampa kilo ir dėl Tarptautinio valiutos fondo, ir Europos Komisijos misijos, po kurios bus nuspręsta, ar Latvija dar sulauks tarptautinių kreditorių finansinės paramos. Kai tik paaiškės, kad mums bus paskolinta, gandai dėl devalvacijos tuoj pat nurims", – padėties nesureikšmino žurnalistas.

Beje, pats A.Dunda prisipažino santaupų nelaikantis vien tik eurais: "Bet kuris protingas žmogus žino, kad vienoje pintinėje nereikia laikyti visų kiaušinių. Taigi ir santaupas laikau skirtinguose bankuose skirtinga valiuta. Bet turiu ir latų, ir eurų."

Jis prasitarė, kad didžiausia problema – ne pati devalvacija, o nepasitikėjimas, kurio niekaip nepavyksta išsklaidyti. "Dabar mūsų premjeras įrodinėja, kad latas nebus devalvuotas, bet žmonės juo netiki. Ankstesni premjerai ir ministrai taip pat daug ką žadėjo, bet neištesėjo. Štai kodėl žmonės negirdi, ką sako valdžia", – svarstė pašnekovas.