Kaimynė Latvija į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines investuoja milijonus. O Lietuvoje tokio pobūdžio elektrinės yra atsipjovusios tik mažą dalį energetikos rinkos pyrago.

Renkasi latvių energiją

Nuo 2010 m. Lietuvoje pradėjus veikti laisvai elektros energijos rinkai, vartotojai gavo laisvę rinktis patraukliausią nepriklausomą elektros tiekėją. Tais pačiais metais elektros energiją Lietuvai pradėjusi tiekti latvių koncernui "Latvenergo" priklausanti bendrovė "Latvenergo Prekyba" pernai Lietuvoje tapo viena populiariausių nepriklausomų elektros tiekėjų.

Savo įtaką Lietuvoje Latvijos elektros gamintojai ir toliau siekia didinti. Bendrovės atstovai pabrėžia, kad didžioji dalis šalies gaminamos energijos yra gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o į aplinką saugančias elektrines investuojami milijonai.

Elektros energiją Baltijos šalims tiekiantis "Latvenergo" koncernas pernai iš viso pardavė 9 TWh elektros energijos. Oficialiais duomenimis, "Latvenergo" koncernas Lietuvos klientams pardavė 1770 GWh elektros energijos – maždaug du kartus daugiau nei estams (526 GWh). Latvijoje klientams buvo parduota 6750 GWh elektros energijos.

Energijos išteklių neišnaudoja

Latvijos "Latvenergo" koncernas šiuo metu daugiausia elektros energijos – vidutiniškai 70 proc. – gauna iš trijų didžiųjų šalies Daugavos hidroelektrinių: Pliavinių, Kegumo ir Rygos.

Bendrovės "Latvenergo" generalinis direktorius Aris Žyguras teigė, kad ji yra viena mažiausiai aplinką teršiančių energijos įmonių Europoje. Remiantis Europos elektros energijos pramonės atstovų susivienijimo EURELECTRIC duomenimis, Latvija yra antra žaliausia šalis ES. 2010 m. daugiausia – 64 proc. – elektros energijos aplinkai nekenksmingu būdu pagaminta Austrijoje, Latvijoje – 57 proc.

Lietuva nuo lyderių smarkiai atsilieka. Šalyje atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės 2011 m. sudarė vos 25,5 proc. visos šalies elektros energijos gamybos. Oficialiais duomenimis, 35,7 proc. visos rinkos sudarė bendrovė "Lietuvos energija" (su Lietuvos elektrine), 37,4 proc. – kitos termofikacinės elektrinės ir 1,4 proc. – kitos elektrinės.

Kita vertus, teigiami žaliosios energetikos pokyčiai Lietuvoje taip pat pastebimi. Iš viso įrengta galia atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse praėjusių metų pabaigoje, palyginti su 2010 m. pabaiga, padidėjo 13,6 proc. Daugiausia įtakos tam turėjo net 4,9 tūkst. proc. padidėjusi įrengta galia saulės elektrinėse, 52 proc. biokuro elektrinėse, 15 proc. – vėjo jėgainėse ir kt.

Aktyviai investuoja

Latvija atsinaujinantiems ištekliams ir toliau skiria daug dėmesio. Siekiant naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių ir didinti elektros energijos gamybos našumą, buvo atlikta ne viena rekonstrukcija Pliavinių hidroekektrinėje, taip pat Rygos šiluminėje elektrinėje "TE-1". Šiluminėje elektrinėje "TE-2" dar tęsiasi ir turėtų būti baigta kitąmet.

Šiluminės elektrinės "TE-2" direktoriaus Andrejo Zihičo teigimu, naudingiau panaudojus kurą, naujasis energijos blokas vienam šilumos vienetui pagamins tris kartus daugiau elektros energijos ir iki minimumo sumažins išmetamųjų dalelių kiekį.

Teigiama, kad "TE-2" yra moderniausia elektros energijos ir šiluminė elektrinė Baltijos regione, kuri padidina Latvijos energijos tiekimo saugumą ir skatina šalies energetinę nepriklausomybę.

Žaliosios energijos generuojančių galių portfelio lyginamasis svoris (2010 m.)

Šalis Žaliosios energijos dalis rinkoje (proc.)

Austrija 64

Latvija 57

Švedija 55

Suomija 36

Slovėnija 26

Italija 21

Vokietija 17

Prancūzija 14

Lietuva 9

Lenkija 3

Estija 3