Latvijoje su pavydu žvelgiama į tai, kad Baltarusijos trąšos keliauja per Klaipėdos uostą ir bus bandoma šį krovinį pervilioti.

Prasidėjo krovinių netektys

Bent jau taip galima suprasti pasiklausius Latvijos transporto ministro Andriso Matiso kalbų.

Jis gyrė Rygos uostą, kur krovinių siuntėjams suteikiamos sąlygos statyti savus terminalus ir peikė Ventspilio uostą, kur ministro nuomone, esanti stagnacija.

„Ventspilio uoste kalio trąšų krova šiais metais visiškai nukrito. Jei kalio trąšų terminalas priklausytų šio krovinio savininkams, jie būtų suinteresuoti juo naudotis. Jei terminalai veikia tik kaip tarpininkai, tuomet sunku įrodyti, kodėl reikia rinktis Ventspilį, o ne Klaipėdą“, - tikino Latvijos transporto ministras A.Matisas.

Toks Latvijos Vyriausybės narių žvilgsnis į Klaipėdos uostą nėra atsitiktinis. Latvijoje prasidėjo rusiškų krovinių netekties procesas, todėl ji meta žvilgsnius į kitus regiono krovinius ypač iš Baltarusijos.

Latvijos transporto ministras pripažino, kad smunkant Rusijos rublio kursui, Latvijos uostai nebepajėgia konkuruoti su pačios Rusijos uostais. Krovinių savininkams naudingiau yra mokėti „medinius rublius“ saviems uostams, nei eurus – Latvijos uostams.

Latvija netenka dviejų pagrindinių rusiškų krovinių – anglių ir naftos produktų.

Konkurencingumas tik stiprės

Vienas iš krovinių kuo Latvija galėtų pakeisti išeinančius masinius krovinius yra baltarusiškos trąšos. Tačiau greitai persiorientuoti ir trąšas perimti iš Klaipėdos uosto yra sunkiai įmanoma misija.

Latvijos transporto ministras A.Matisas nurodė kitus krovinius į kuriuos artimiausiais metais orientuosis Latvijos uostai. Tai konteineriai, transporto priemonėse jūrų keltais gabenamos prekės, nestandartinių gabaritų ir sunkūs kroviniai. Tai yra visi tie kroviniai į kuriuos orientuojasi ir Klaipėdos uostas.

Neatsitiktinai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prieš kurį laiką teigė, kad didžiausio konkurencingumo artimiausiais metais tikimasi iš Latvijos uostų.

Mažėjant rusiškų krovinių Latvijos uostuose tas konkurencingumas tik stiprės. Neatsitiktinai Klaipėdos uostas rengiasi užsakyti išsamią studiją, kaip reikėtų elgtis ir išlaikyti savus krovinius didėjant konkurencingumui regione.

Lenktynės su latviais

Latvija skelbia ėjimo į Kinijos rinkas akciją. A.Matiso nuomone, Latvija turi paskelbti aiškią žinią – integruotą pasiūlymą, kad vieno konteinerio pristatymas iš Kinijos uosto iki laivo Rygoje, Venstpilyje ar Liepojoje kainuoja 1000 JAV dolerių ir paslauga atliekama ne ilgiau kaip per 14 parų.

Kitas esminis Latvijos pasiūlymas krovinių savininkams būtų multimodalinių terminalų statybos valstybės lėšomis šalia Latvijos uostų. Pastatyti terminalai būtų nuomojami krovinių savininkams taip tikintis pritraukti į Latvijos uostus daugiau krovinių.

Tai ką kalba Latvijos transporto ministras jau kurį laiką siūloma daryti ir šalia Klaipėdos uosto. Krovinių sandėliavimo plotais būtų paverstos teritorijos pietiniame uoste už perkėlos gatvės link Kairių. Latviai nusiteikę multimodalinius terminalus statyti greitai – tai juos daryti verčia Rusijos krovinių netektys. Lietuvoje pietinės uosto dalies įsisavinimas stringa dėl pernelyg ilgai besitęsiančių planavimo dokumentų rengimo. Vilties suteikia tai, kad per porą metų ketinama padaryti uosto bendrąjį planą, kuris atvers naujas krovos verslo galimybes Klaipėdoje pietinėje uosto dalyje.