„Dar yra pusantro mėnesio laiko, bet jeigu būčiau reguliuotojas, žiūrėčiau į tai, kokį signalą siunčia rinkos dalyviai. Jeigu jų fiksuotų kainų vidurkis yra 25 centai (už kWh-BNS), o vienašališkai jie yra sustoję prie 28 centų, tai tas koridorius, kuriame, kaip aš spėju, turėtų būti (visuomeninė elektros kaina – BNS)“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Poderys. 

LEA duomenimis, šią savaitę nepriklausomų tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų planų (24 ir 36 mėnesių) vidutinė  kaina siekė 27,7 cento. 

„Ignitis“ ir „Enefit“ gegužės pradžioje paskelbė nuo liepos vienašališkai sumažinsiančios fiksuotus tarifus iki 28 centų už kWh.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka beveik 470 tūkst. vartotojų, nuo sausio didėjo beveik du kartus iki 56,5 cento, arba iki 28 centų (su PVM) su valstybės nustatyta 28,5 centų kompensacija. Nuo kovo 1-osios šis tarifas buvo sumažintas iki 28 centų. 

Šis tarifas taikomas trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie iki 2026 metų neprivalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Visuomeninė elektros kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Kompensacijas reikėtų mokėti tik pažeidžiamiems vartotojams

LEA vadovas mano, kad sumažėjus elektros kainoms antrąjį pusmetį kompensacijos turėtų būti mokamos tik socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

„Kalbant apie kompensacijas turbūt visi sutinkame ir yra bendras konsensusas, kad elektrai jų neturėtų būti – nebent tiems, kurie yra tikrai socialiai pažeidžiami ir tam tikroms atskiroms grupėms“, – teigė V. Poderys.

LEA vadovas taip pat sutiko, kad kompensacijos neturėtų skatinti elektros vartojimo, tačiau, pasak jo, mokėjimo tik už dalį suvartotos energijos administravimas būtų sudėtingas.

„Kompensacijos arba subsidijos turėtų būti tokios, kurios neskatintų vartojimo. Teoriškai subsidija turėtų būti teikiama iki tam tikro energijos suvartojimo kiekio, bet tada ta administravimo sistema tampa sudėtinga – daug paprasčiau sumažinti tarifą arba tiekti paramą tam tikroms šeimoms visai elektros energijai“, – teigė V. Poderys.

Tuo metu kompensacijos už dujas, pasak jo, antrąjį pusmetį turėtų išlikti: „Dėl dujų – tas pats konsensusas, tik į kitą pusę – kad jo reikėtų. Kokio tai lygio, negaliu pasakyti“.

LEA vadovas tikino nežinantis, koks kompensacijų modelis svarstomas Energetikos ministerijoje. Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Vyriausybės sprendimai, ar pratęsti kompensacijas už elektrą, bus priimti gegužę, kai bus aiškesnė kainų dinamika. 

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas anksčiau sakė, jog efektyviausia būtų kompensacijas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kWh per mėnesį.

Kompensacijas mokėti iki 150 kWh suvartojantiems gyventojams ir taip skatinti juos taupyti pernai rugpjūtį siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė vėliau teigė, jog tokiu atveju būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai.