Balandį Lietuva pagal turimas aukso atsargas yra 82-a pasaulyje. Lietuvos banko (LB) Bankininkystės tarnybos Investicijų valdymo departamento Prekybos skyriaus viršininkė Rasa Platūkienė teigė, kad tokios atsargos yra pakankamos, jų nei didinti, nei mažinti neketinama.
– Kodėl daugelį metų nesikeičia Lietuvos aukso atsargų kiekis? – pasiteiravome R.Platūkienės.
– Auksas sudaro nedidelę LB finansinio turto dalį. 5,8 t aukso buvo sukauptos dar tarpukario Lietuvoje, jos 1993 m. buvo susigrąžintos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Aukso atsargų dydžio LB niekada nekeitė ir to daryti nenumato. Viena vertus, lyginant alternatyvių investicijų ilgalaikį pajamingumą, auksas yra palyginti nedideles pajamas duodantis ir dideliais kainos svyravimais pasižymintis finansinis turtas, tad investuoti į jį didelę dalį portfelio būtų rizikinga. Antra vertus, esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas geriau nei bet kuri kita valiuta yra apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Tad, išlaikydamas stabilų aukso kiekį, LB užtikrina gana gerą bendros finansinės rizikos išskaidymą ir efektyvų finansinio turto valdymą.
– Kokia yra aukso atsargų vertė eurais šiandien?
– Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje LB aukso atsargų rinkos vertė buvo apie 206,4 mln. eurų. Aukso atsargų rinkos vertė keičiasi kasdien, nes ji priklauso nuo nuolatinių aukso kainos pokyčių, atspindinčių ekonominių, politinių, techninių ir kitų rinkos aspektų dinamiką. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų aukso Trojos uncijos kaina svyravo apie 500 eurų, 2011 m. rudenį, esant globalios finansų krizės įkarštyje, Trojos uncija siekė jau 1,9 tūkst. dolerių, o šiandien ši kaina svyruoja apie 1,2 tūkst. dolerių. (Investicinis auksas 99,99 prabos yra matuojamas Trojos uncijomis (31,103 g).
– Ar galvojama didinti aukso atsargas ateityje?
– LB 2015 m. sausio 1 d. prisijungė prie ketvirtojo Centrinių bankų susitarimo dėl aukso, įpareigojančio minėto susitarimo dalyvius penkerius metus koordinuoti savo turimo aukso atsargų kiekio keitimą ir reikšmingai nemažinti savo turimų aukso atsargų. Po penkerių metų įprastai šis susitarimas yra peržiūrimas ir atnaujinamas. Prie šio susitarimo yra prisijungę visų euro zonos ir kai kurių kitų Europos šalių centriniai bankai.
– Įsivesdama eurą, Lietuva turėjo pervesti berods 1,3 tonos aukso Europos centriniam bankui (ECB). Kaip tai padaryta, jeigu turimos aukso atsargos nepakito?
– Lietuvoje įvedant eurą, LB tapo Eurosistemos (kurią sudaro ECB ir euro valiutą įsivedusių ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai) nariu ir į Eurosistemos užsienio atsargas pervedė savo įnašą: 85 proc. – JAV doleriais ir 15 proc. įnašo auksu. Aukso pervedimo dalis sudarė apie 1,6 tonos. Būtina nepamiršti, kad LB banko į Eurosistemą pervesta atsargų dalis ir toliau yra LB, o kartu ir valstybės nuosavybė, tiesiog ši turto dalis yra valdoma kartu su Eurosistema. Siekiant palaikyti stabilų ir paties Lietuvos banko valdomą aukso atsargų kiekį, rinkoje buvo nupirktas pervestas aukso kiekis.
– Kodėl dalis valstybės užsienio atsargų apskritai yra laikomos auksu, kokiu požiūriu ir kokiais atvejais tai naudinga?
– Auksas yra kaip tam tikras stabilizatorius, padedantis išskaidyti riziką, tai yra nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje. Kaip jau minėta anksčiau, ištikus ekonominiams ar politinių kataklizmams daugumos finansinių investicijų kainos krinta, o auksas priešingai – atstovauja "saugios investicijos" statusui ir todėl brangsta. Tačiau ramesniais laikais aukso vertė gali labai svyruoti.
– Kaip yra uždirbama iš aukso atsargų?
– Uždirbama dviem būdais. Pirmasis – dedant aukso indėlius centriniuose bankuose ir uždirbant palūkanas. Antrasis būdas yra sudėtingesnis – auksas terminuotam laikotarpiui yra keičiamas į kitą valiutą (pavyzdžiui, JAV dolerius ar eurus) ir tam laikotarpiui už gautas lėšas yra perkamas vertybinis popierius, duodantis didesnę grąžą nei aukso indėlis. Suėjus terminui, finansiniai srautai sugrąžinami į pradinę stadiją. Prieš investuodamas auksą, kaip ir viso finansinio turto atveju, LB su sandorio šalimis pasirašo tarptautines sutartis ir esant įvairiems limitams valdo sandorio šalies ir kitą susijusią riziką.
– Kam yra skiriamos iš aukso atsargų gaunamos pajamos, kai anksčiau jos buvo skiriamos lito stabilumui užtikrinti?
– Kaip numatyta Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnyje, 70 proc. trejų metų LB pelno vidurkio yra pervedama į Lietuvos Respublikos biudžetą. Didžiąją dalį LB pajamų sudaro pajamos iš finansinio turto investavimo, taigi taip pat ir aukso investavimo. Iš viso LB į valstybės biudžetą jau yra pervedęs 475 mln. eurų, o didžioji šios sumos dalis pervesta per pastaruosius šešerius metus.
LB finansinio turto pagrindinė paskirtis iki euro įvedimo buvo užtikrinti lito kurso stabilumą palaikant į apyvartą išleistų litų padengimą. Dabar finansinis turtas yra skirtas eurų apyvartai Lietuvoje padengti bei Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumui užtikrinti. Kaip žinia, LB yra vienas iš 19-os nacionalinių centrinių bankų Europoje, emituojantis eurus ir dalyvaujantis kuriant euro zonos pinigų politiką. Aukso atsargos sudaro nedidelę LB finansinio turto dalį.
– Dėl ko Londono saugyklos yra laikomos tokiomis patikimomis bei naudingomis? Ar yra kokia nors dalis atsargų ir kitur? Kodėl negalėtų jos būti laikomos Lietuvoje?
– Visas LB auksas yra saugomas Londone, Anglijos banko saugyklose. Istoriškai susiformavo, kad pagrindiniai aukso investavimo (ir saugojimo) finansiniai centrai Europoje yra Paryžius ir Londonas.
Viena vertus, nacionalinės aukso atsargos tradiciškai yra saugomos toje šalyje, kurios geopolitinė padėtis, dydis, karinė galia ir kitos aplinkybės gali užtikrinti aukso saugumą. Antra vertus, aukso atsargos yra saugomos ten, kur galima jį lengvai investuoti, nepatiriant papildomų išlaidų investuotą auksą fiziškai pergabenant, kai pereina teisė į nuosavybę iš vienų rankų į kitas. Kai daugumos rinkos dalyvių aukso saugojimo vieta sutampa, tai investuotas (paskolintas arba laikinai parduotas su įsipareigojimu atpirkti vėliau) taurusis metalas fiziškai juda iš vienos krūvelės į kitą toje pačioje saugykloje, Lietuvos Respublikos atveju – Anglijos centriniame banke, Londone.
Kodėl? Prisiminkime istoriją. 1922–1940 m. Lietuvos aukso atsargų dalis, saugota Prancūzijos ir Anglijos centriniuose bankuose, net sovietmečiu de jure nepakeitė savo savininko ir po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo de facto buvo sugrąžinta Lietuvai. Nesunku numanyti, kas būtų nutikę šioms atsargoms, jei jos būtų saugotos Lietuvoje. Antra, aukso pargabenimas namo neišvengiamai susijęs su papildomomis – apsaugos užtikrinimo ir gabenimo – išlaidomis. Be to, Lietuvoje būtų prarastos aukso investavimo galimybės ir potencialus uždarbis. Pažymėtina, kad nuo 1999 m. už aukso investicijas buvo uždirbta daugiau nei 38,5 mln. eurų.
– Kokia informacija apie aukso atsargas yra įslaptinama saugumo sumetimais?
– Tarptautinės etikos standartai neleidžia atskleisti konkretaus sandorio detalių. Visa kita informacija yra vieša, skelbiama LB metų ataskaitoje, metinėse finansinėse ataskaitose, taip pat du kartus per metus teikiamame pranešime Lietuvos Respublikos Seimui. Aktuali statistinė informacija apie Lietuvos banko finansinio turto, taip pat ir aukso atsargų, pokyčius, bei Finansinio turto valdymo politika skelbiama LB interneto svetainėje.
Naujausi komentarai