Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuva ir dar 7 šalys ragina ES pakeisti biudžetų vertinimo metodus

2016-04-01 09:15
BNS inf.
Lietuva ir dar 7 šalys ragina ES pakeisti biudžetų vertinimo metodus
Lietuva ir dar 7 šalys ragina ES pakeisti biudžetų vertinimo metodus / G.Savickio/BFL nuotr.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą.

Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

„Pati metodika skaičiavimų gali būti ir tokia pati, suderinta, visuotinai priimtina, aptarta mokslinėje literatūroje, bet gali būti klausimas, o kokius duomenis mes sudedame, arba šiuo atveju, duomenis už kokį laikotarpį mes įdedame į apskaičiavimus. Nes nuo laikotarpio gali, kaip parodė ir mūsų patirtis, ir rodo Italijos patirtis, kardinaliai skirtis šalies, kuri naudoja ilgesnį laikotarpį, ir EK, kuri naudoja trumpesnį laikotarpį, įverčiai“, - BNS sakė R.Šadžius.

Jo teigimu, nesiekiama, jog EK būtinai skaičiuotų ketverių metų laikotarpio įverčius, tačiau norima surasti bendrus taškus, kad duomenys būtų palyginami.

„Tai yra labai sudėtinga materija, kur turi pasakyti savo nuomonę ir ekspertai, bet ir neina šneka, kad būtinai priimti vieną poziciją vienos ar kitos pusės. Tiesiog siūloma susitarti, o kokias sąlygas mes apskaičiavimuose naudosime, kad ir viena, ir kita pusė gautų bent jau palyginamus rezultatus“, - tikino ministras.

Pernai lapkritį EK paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos 2016 metais gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. BVP.

R.Šadžius teigė, kad būtent ši EK kritika ir paskatino Lietuvą pradėti diskusijas dėl metodikos keitimo.

„Ta diskusija iš esmės prasidėjo, kai mes, kaip euro zonos narė, pirmą kartą pateikėme 2016 metų biudžeto projektą Europos Komisijai. Ir, kaip prisimenate, mūsų pačių įsivertinimas, kad mes atitinkame fiskalinėje sutartyje nurodytus reikalavimus, buvo sukritikuotas Europos Komisijos ir prieštaravimo pagrindinė priežastis buvo nesutapusios Finansų ministerijos ir EK nuomonės, kuriame ekonominio ciklo taške 2016 metais bus Lietuvos ekonomika“, - tikino R.Šadžius.

Ministras BNS teigė, jog tikisi, kad sutarimą valstybės ir Europos Komisija suras pakankamai greitai, nes „pokyčiai yra pribrendę ir galbūt labai ilgai mums jų laukti neteks“.

„Nordea Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

„Nėra teisių ar neteisių, yra tik sutarimo reikalas, imamas toks variantas, kuris teoriškai galėtų atspindėti tiksliausiai būtent skirtumą tarp potencialaus augimo ir realaus augimo visose ES narėse. (...) Toje diskusijoje vieno teisingo atsakymo nėra“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

Anot jo, abi pusės gali turėti svarių argumentų, gindamos savo metodikas arba prielaidas skaičiavimuose.

„Aišku, bėda galbūt yra, kad bandoma apskaičiuoti struktūrinį deficitą, kuris yra išvestinė nuo kitos išvestinės - BVP. Vadinasi, gaunasi tartum antras, trečias vanduo nuo kisieliaus, tad argumentų gali turėti kiekviena pusė“, - aiškino Ž.Mauricas.

Jo teigimu, vienu laikotarpiu Lietuvai galėtų būti palankesni skaičiavimai pagal Lietuvos metodiką, kitu - pagal Komisijos.

Lietuva ir dar 7 euro zonos šalys pasirašė laišką, raginantį EK pakeisti biudžetų analizės metodus, kad, esant nuosmukiui, šalys galėtų didinti išlaidas. Kovo 18 dienos laiške pažymima, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų persvarstyti, kaip ji apskaičiuoja vadinamąjį gamybos apimties atotrūkį, tai yra atskiros šalies faktinės ir potencialios gamybos apimties skirtumą - jis padeda nustatyti, kokia šalies biudžeto deficito dalis laikoma struktūriniu deficitu, kuriam yra taikomi apribojimai. Valstybės šiuo metu paprastai naudoja ketverių metų laikotarpį, tuo tarpu ES taiko trumpesnį – dvejų metų laikotarpį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų