- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimus, ryžtas išgaruoja.
Labdaros organizacijų konfederacijos "Oxfam" ir finansų organizacijos "Development Finance International" atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą – Lietuvos pareigūnai, vertinant jų pastangas kovoje su turtine nelygybe, yra absoliučiai pasyvūs.
Minėtų organizacijų sudarytame sąraše Lietuva užėmė tik 83 vietą iš 152 tirtų pasaulio valstybių, Estija – 38, Latvija – 46, o Lenkija – 35 vietą.
Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į šalių išlaidas švietimui, sveikatos bei socialinei apsaugai, mokesčius ir darbo rinkos politiką.
Geriausiai pasaulyje su turtine nelygybe kovoja Švedija, Belgija, Danija, Norvegija ir Vokietija, prasčiausiai – Panama, Albanija, Mianmaras, Bahreinas ir Nigerija.
"Oxfam" ir "Development Finance International" pirmąsyk įvertino daugiau kaip pusantro šimto pasaulio valstybių valdančiųjų pastangas sumažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų.
Kaip matyti, Lietuva, kovodama su turtine nelygybe, lygiuojasi ne į Vakarų, o Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis.
Lietuvos kovos su turtine nelygybe rodiklis netgi prastesnis nei Rumunijos ir Bulgarijos. Rumunams sąraše atiteko 50 vieta, o bulgarams – 79 vieta.
Lietuva, remiantis sąrašu, rikiuojasi iš karto po Kazachstano, Tanzanijos, Vietnamo, Nepalo ir Alžyro. Mūsų šalis užima 49 vietą pagal išlaidas sveikatos apsaugai, mokslui ir socialinei apsaugai.
Pagal mokesčių progresyvumą bei paskirstymą esame 141, o pagal darbo rinkos politiką, padedančią spręsti nelygybės problemą, – 49.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nuo 2000 m. pusės skurdžiausių pasaulio gyventojų gerovė padidėjo vos 1 proc., tuo metu 1 proc. turtingiausiųjų turtai išaugo 50 proc.
Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad daugelis Lietuvos gyventojų labiausiai bijo skurdo. 2015 m. žiniasklaidos monitoringą atlikę KTU ekspertai nustatė, jog šalies viešojoje erdvėje dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės – galima Rusijos invazija į Lietuvą, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.
Tačiau sociologinė gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, tokių kaip senėjanti visuomenė, suintensyvėjusi emigracija, alkoholizmas ir narkomanija, taip pat didėjanti turtinė nelygybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys: kliūčių pasitraukimui iš BRELL kitų metų vasarį nematome2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Baltijos šalims nebėra kliūčių kitų metų vasarį sinchronizuoti jų energetikos sistemą su kontinentine Europa, taip pat rugpjūtį pranešti Rusijai ir Baltarusijai apie nutraukiamą bendros ...
-
NTAKD: renginių organizatoriai, savivalda turi imtis atsakomybės už narkotikų vartojimą
Paaiškėjus, kad apie pusė muzikos festivalių dalyvių vartoja narkotikus ar alkoholį, leidimus jiems suteikiančios savivaldybės su festivalių organizatoriais turėtų imtis priemonių apsaugoti žmones nuo svaiginimosi, sako Narkotikų, tabako ir...
-
Vyriausybė – už paskatas, kad vadovėmis dirbtų daugiau moterų3
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad iki 2026 metų liepos akcijų biržoje kotiruojamose įmonėse bent trečdalį vadovaujamų pozicijų užimtų moterys. ...
-
Ambicingam planui reikės apie 150 mlrd. eurų: kas už viską sumokės?4
Seime – ambicingas planas, kaip Lietuva savarankiškai apsirūpins energija. Tam reikės milžiniškų investicijų – 150 mlrd. eurų, bet planui sukliudyti gali ne pinigai, o gyventojai. ...
-
Lietuva prisidės prie mokyklos Ukrainoje atstatymo, reabilitacijos centrų tvarkymo
Lietuva prisidės prie dar vienos mokyklos Ukrainoje atstatymo, kelių reabilitacijos centrų tvarkymo. ...
-
Siūloma sugrąžinti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms4
„Pasiūlymas susigrąžinti lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms tikrai geras, nes, kaip paaiškėjo, PVM lengvatos maitinimo įstaigoms panaikinimas buvo skubotas ir per ankstyvas“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seni...
-
NSGK – už patikslintą patikimumo deklaracijų NATO pirkimų dalyviams tvarką
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams išplėsti patikimumo deklaracijų kriterijus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose norinčioms dalyvauti įmonėms. ...
-
Žiniasklaida: susidūrus su problemomis Lietuvoje, I. Vėgėlės šeimos verslas pasuko į Latviją20
Lietuvos muitinei sustabdžius buvusio kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomos įmonės „Vilpra“ kondicionierių eksportą į Kirgiziją, krovinių į šią šalį gabenimą toliau vystė Latvijoje veikianti tai ...
-
Seimo komitetas – už laisvesnę tvarką įvežti į Lietuvą kanapių sėklas
Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui supaprastinti reikalavimus kanapių produktų ir jų gaminių tiekėjams. Teigiama, kad įteisinus naują tvarką daugiausia šio augalo sėklų būtų įvežama iš Ukrainos. ...
-
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas – už, kad bankų solidarumo įnašas būtų renkamas dar metus
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui pernai laikinai įvestą bankų solidarumo įnašą rinkti dar vienus metus. ...