Akivaizdu, kad nusiteikimas darbo paieškoms – optimistinis.

„Statybininkas, didžioji statyba“, – sakė vilnietis Robertas.

Tačiau vaikinas pasakojo, kad jo bičiuliams sekasi prasčiau.

„Jau pusantrų metų, bet labai sunkiai jam. Nepavyksta suderinti, jis yra statybininkas, jam vis siūlo kažkur sandėliuose dirbti, negali atitaikyti darbo pobūdžio“, – pasakojo vilnietis Robertas.

O gal dirbti tiesiog neapsimoka?

„Sakyti, kad tas draudimas, už kurį žmogus mokėjo ir dabar gauna grąžą, kad yra tai kažkokia paskata nedirbti, yra visiška nesąmonė“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmus tris mėnesius bedarbis gauna didžiausią išmoką, vėliau ji laipsniškai mažėja.

„Pradžioje 80 procentų tavo atlyginimo vidurkio 30 mėnesių, po to 60 ir 40“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Tiesa, didžiausia išmoka negali viršyti daugiau nei pusės vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad bedarbis per mėnesį daugiausiai gali gauti beveik 1300 eurų.

Pasirodo, tai solidžiausios bedarbiams mokamos išmokos Europos Sąjungoje.

„1400 eurų „ant popieriaus“ arba 950 eurų „į rankas“, jeigu tavo potencialios pajamos iš darbo užmokesčio. Tau pirmus 3 mėnesius finansiškai neapsimoka pradėti dirbti, nes tavo pajamos iš socialinių garantijų ir nedarbo išmokų yra didesnės“, – teigė L. Marcinkevičius.

Lietuva vienintelė šalis, kuri daugiau nei 100 procentų viršija vadinamąjį nedarbo spąstų rodiklį.

„Yra paimama proporcija, ką tu gali gauti nedirbdamas ir ką tu potencialiai prarastum, jei pradėtum dirbti, tai yra kokias socialines garantijas prarastum, ir koks tas atlyginimas būtų“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

Panašūs rezultatai – jau trečius metus.

„Reikia mažinti tas išmokas, kad žmonės ieškotų, skatintų papildomų darbų, kad mums kuo mažiau reikėtų atsivežti žmonių iš išorės, o ne skirti subsidijas didžiausias tiems, kurie dar matyt pašonėje sugeba gauti papildomų darbų ir tokiu atveju, be abejo, tas šešėlis pas mus auga“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas auga trečią mėnesį iš eilės. Vasarį darbo ieškojo beveik 170 tūkstančių asmenų, tai yra beveik 5 tūkstančiais daugiau nei sausį ir 2,5 tūkstančio daugiau nei prieš metus.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis šalyje bus panašus į pernykštį.

„Jis sieks apie 7 procentus. Šiais metais galbūt bus šiek tiek mažesnis – 6,8–6,7 proc. Dominuoja ilgalaikiai bedarbiai, tai yra tie žmonės, kurie chroniškai nedirba, dėl to, kad nėra motyvuoti dirbti“, – šnekėjo banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Nesistengia darbo ieškoti. Manau, jeigu truputį apkarpytų, tuomet būtų iš savęs daugiau tų pastangų darbą rasti“, – tikino vilnietis Robertas.

Lietuvos bankas jau keliskart perspėjo, kad regionuose daugėja ilgalaikių jaunų bedarbių.

„Atrodo pakankamai keistai ir tai neatitinka mūsų ekonominės situacijos, nes regionuose dominuoja pramonė. Pramonė šiuo metu labai sparčiai auga, mes neturime situacijos, kai mūsų eksportuotojai neturi užsakymų“, – aiškino A. Izgorodinas.

Nesistengia darbo ieškoti.

„Yra piktnaudžiaujančių šita sistema akivaizdžiai, sugebančių apeiti visus barjerus ir jie tampa našta visiems kitiems dirbantiems“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Jaunimas dabar linkęs dažniau keisti darbus. Arba padirba 3–4 mėnesius, o iš to, ką vėliau moka Užimtumo tarnyba, keliauja po užsienį.

„Žmonės iš principo yra skatinami naudotis socialinių išmokų sistema“, – sakė L. Marcinkevičius.

Tačiau I. Ruginienė nesutinka, kad apkarpytos išmokos bedarbius privers uoliau ieškotis darbo. Ministrė aiškina, kad ne išmokas reikia mažinti, o pasitempti patiems darbdaviams.

„Kai patys darbuotojai veršis ir stovės eilėje ateiti į vieną ar kitą darbą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Yra begalė kitų dalykų, kuriuos žmogus įgyja darbe, tai socialiniai įgūdžiai, ypač jei žmogus ilgą laiką prabuvo atskirtyje, jie irgi yra prarandami, kompetencijos darbinės, netgi ta pati disciplina keltis ir eiti į darbą kiekvieną dieną“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

„Ką galima daryti teoriškai – kelti minimalų atlyginimą ir kelti NPD, kad tie žmonės, kurie ilgalaikiai neturi darbo, būtų motyvuoti grįžti į darbo rinką“, – sakė Banko „Citadele“ ekonomistas.

Laisvosios rinkos institutas aiškina, kad Lietuva galėtų sekti ir kitų šalių pavyzdžiu.

„Jeigu tu pats savo pasirinkimu sukeli situaciją, kad nebenori dirbti, kitose šalyse nedarbo išmoka tau nebus mokama“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.

Tačiau I. Ruginienė sakė, kad tokių variantų nė neketina svarstyti.