Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuva po euro: trys šalies ekonomikos plėtros scenarijai

2014-12-18 12:45
BNS inf.
K. Krafsto / BFL nuotr.

Vertindami kitų metų Lietuvos ekonomikos raidos galimybes, vieno didžiausių komercinių SEB banko analitikai išskyrė tris galimus scenarijus. Jų teigimu, pagal realiausią scenarijų šalies ekonomika kitąmet turėtų ūgtelti 2-3 procentais.

Realiausias scenarijus - 55 proc. tikimybė - būtų tas, kad šalies ekonomika kitąmet augs 2-3 proc. - jis remiasi prielaidomis, kad Rusijos sankcijos bus tęsiamos ir bus kliūčių įvežti į sankcijų sąrašą neįtrauktas prekes.

"Be to, šį scenarijų palaikytų tai, kad Rusijos ekonomiką ištinka recesija, o rublis toliau pinga euro ir dolerio atžvilgiu. Euro zonos ekonomikos atsigavimas stringa galingiausiose šalyse, o Lietuvoje vartotojai reaguoja į euro įvedimą atsargiau vartodami ne pirmo būtinumo prekes, būsto rinką ištinka laikinas sąstingis", - spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pagal optimistinį scenarijų, kurio tikimybę banko analitikai įvertino 5 proc., BVP augs daugiau nei 3 procentais.

"Šio scenarijaus prielaidos yra tai, kad Rusija sankcijas nutrauks po vienerių metų, o Rusijos ekonomika atsispirs nuo recesijos ir rublis nustos kristi. Be to, euro zonos ekonomika atsigaus sparčiau nei tikėtasi. Taip pat Lietuvoje euro įvedimas nepakirs optimizmo ir vartojimo, o būsto rinkos sandorių padaugės, kils būsto kainos", - kalbėjo G.Nausėda.

SEB analitikų manymu, taip pat gana tikėtinas (40 proc. tikimybė) ir pesimistinis scenarijus, pagal kurį Rusija ir ES bei JAV plėstų sankcijų ratą, o Rusijos agresija Ukrainoje sumažintų investuotojų ir verslo pasitikėjimą visame regione.

"Pagal šį scenarijų Lietuvos BVP augimas kitąmet siektų 2 proc. ir mažiau. Jį palaikytų ir Rusiją ištikusi masto ekonominė ir finansų krizė, euro zoną apėmęs sąstingis ir bevaisės Europos centrinio banko pastangos pagyvinti ekonomiką ir kreditavimą", - sakė G.Nausėda.

Anot jo, šio scenarijaus prielaidos taip pat yra padidėjęs Lietuvos vartotojų taupymas dėl neigiamos išorės informacijos bei prasidėjęs būsto rinkos nuosmukis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų