„Mums iš tikrųjų reikia 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kad programa būtų įgyvendinta, kaip numatyta iki 2030 metų. Ne tik divizija, ne tik jos suformavimas žmonių prasme, bet ir apginklavimas, rezervai, infrastruktūra. Yra daugybė lydinčių divizijos kūrime dalykų“, – TV3 žinioms trečiadienį kalbėjo šalies vadovas.

Jis yra sakęs, jog Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki minėto laiko pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje.

Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai yra nurodę, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036–2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.

Šalies vadovas taip pat teigė, jog siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 12–14 mlrd. eurų papildomų lėšų, lyginant su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.

Kitų metų biudžete gynybai buvo numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. ekonomikos dydžio, tačiau naujajai Vyriausybei padidinus 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.