Nomedas keliavo su sąrašu į parduotuvę. Jis sakė, kad kai šeima – gausi, toks įprotis tiesiog būtinas. Mat, ir taip maistui per mėnesį išleidžia didelę atlyginimo dalį.

„Išleidžiame kažkur apie 700 eurų – net 30 proc. mano atlyginimo“, – teigė vilnietis Nomedas.

Vyras neslėpė, kad prieš porą metų maistui atriekdavo kur kas mažesnę dalį nuo algos.

„Dabar su akcijomis tokia pati kaina, kokia buvo prieš porą metų. Kainos labai skiriasi“, – sakė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tą patį sakė ir vilnietė Silva.

„Trečdalį algos išleidžiu maistui. Nors sako, kad viskas pinga, bet pinigai tiesiog kapsi iš piniginės“, – kalbėjo moteris.

Anot Silvos, keičiasi situacija, keičiasi ir įpročiai.

„Reikia skaičiuoti. Šiandien perku vienai draugei gimtadienio dovaną ir pagalvojau, kad kam pirkti gėles, ji – pedagogė, gavo gėlių Rugsėjo 1-ąją. Geriau nupirksiu sūrio, bus naudingiau“, – teigė moteris.

Lietuva pateko į daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių dvyliktuką. Daugiausiai už maistą moka šveicarai, norvegai ir danai. Lietuviai sumoka tiek pat, kiek vokiečiai. Skirtumas tik tas, kad lietuvių atlyginimai beveik dvigubai mažesni. Vokiečiui ta suma reiškia dešimtadalį nuo pajamų, o lietuviui – net penktadalį.

„Dėl maisto infliacijos žmonės maistui išleido gerokai daugiau pinigų“, – teigė banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Tie, kurie uždirba mažiau, ta dalis išleidžiama maistui artėja prie 50 proc.“, – sakė „Pricer.Lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Kuo didesnę dalį pajamų gyventojai išleidžia maistui, tuo šalis laikoma skurdesne.

Pernai infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje.

„Duona pasiekė Europos Sąjungos vidurkį, pieno produktai ir kiaušiniai netgi viršijo Europos Sąjungos vidurkį“, – sakė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

O atlyginimai dar toli gražu nepanašūs į Europos Sąjungos vidurkį.

„Atlyginimų lygis yra mažesnis nei Vakarų valstybėse. Tačiau Lietuva yra dar tik besivejanti, jauna, demokratinė šalis, mes tik įgauname pagreitį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai pabrėžia, kad ne tik infliacija lėmė, kad lietuviai maistui išleidžia daug.

„Įtakos turi ir kultūriniai, elgsenos ypatumai. Trūksta tvaraus vartojimo“, –sakė I. Genytė-Pikčienė.

Iš prezidentūros ir toliau liejasi kritika Vyriausybei, esą ji nieko nepadarė, kad maisto kainos mažėtų.

„Maisto kainos nėra reguliuojamos Vyriausybės, rinka reguliuoja“, – kalbėjo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Prezidentūra prieš rudens sesijas pažėrė daug pasiūlymų, tarp kurių – ir maisto PVM lengvata. Tačiau daugelis jau spėjo tokias idėjas pavadinti socialiniu popsu.